„Paysera“ ar „Stripe“: vietiniai bankai ir 0,25 € mokestis keičia pasirinkimą

Lietuvos el. parduotuvei, kurios pirkėjai dažniausiai moka per vietinius bankus, verta pirmiausia svarstyti „Paysera Checkout Modern“. Verslui, kuris daugiausia priima korteles iš įvairių šalių ir parduoda prenumeratas, dažniau tiks „Stripe“. Pastarosios standartinių Europos kortelių įkainis Lietuvoje yra 1,5 % ir 0,25 € už operaciją: fiksuota dalis ypač juntama, kai užsakymai nedideli.

Bankinio mokėjimo kaina priklauso ir nuo „Paysera“ versijos. „Checkout“ versijų palyginime „Modern“ mokėjimo inicijavimui nurodytas 0 % tarifas, o „Classic“ – 0,50–0,90 %. Tame pačiame palyginime pasikartojantys mokėjimai „Classic“ versijoje pažymėti kaip prieinami, „Modern“ versijoje – kaip būsima funkcija. Todėl Lietuvos parduotuvė ir Lietuvoje registruotas SaaS verslas gali pagrįstai rinktis skirtingas sistemas.

Bankinis mokėjimas: MIP ir „Bank Link“ kainuoja skirtingai

„Paysera Checkout Modern“ stiprybė vietinei parduotuvei yra mokėjimo inicijavimo paslauga (MIP): pirkėjas pasirenka savo banką ir patvirtina parengtą pervedimą. Toks atsiskaitymas skaičiuojamas pagal bankinio mokėjimo sąlygas, o ne pagal kortelės tarifą. Jei didelė užsakymų dalis apmokama šiuo būdu, net patrauklus kortelių procentas mažai pasako apie visą parduotuvės mokėjimų kainą.

Tačiau vien pasirinkimo „mokėti per banką“ neužtenka tarifui nustatyti. Lietuvos „Paysera“ mokėjimo būdų lentelėje „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ MIP eilutėse banko dalis nurodyta kaip 0 %, o „Bank Link“ įkainiai skiriasi: SEB atveju – 1,3 % su 0,75 € viršutine riba, „Luminor“ atveju – 3 % su 4,34 € viršutine riba. Lentelė taip pat nurodo prie mokėjimo būdo įkainio pridėti „Paysera“ komisinių dalį, kai ji taikoma. Tai atskiros paslaugos, todėl „Bank Link“ kainos negalima vadinti „Checkout Modern“ MIP tarifu.

Šis skirtumas keičia ir pirkėjo kelią. Parduotuvė, kuriai svarbūs vietinių bankų pasirinkimai, gali juos pasiūlyti kartu su kortelėmis, tačiau mokėjimų dalis pagal būdą tampa svarbesnė už vieną reklamuojamą procentą. Vertinant mėnesio išlaidas, banku apmokėtus užsakymus reikia atskirti nuo kortelėmis apmokėtų užsakymų.

Ką rodo trys krepšeliai ir skirtinga kortelių kilmė?

Kortelių palyginimui būtinos vienodos prielaidos. „Paysera“ kortelių kainyne mažiausiai apyvartos pakopai nurodyta 1,45 % komisinių dalis ES išleistoms ne verslo kortelėms ir 2,90 % ne ES išleistoms kortelėms, taikant 0,15 € minimalų mokestį. Tai kainyne įvardyta „Paysera“ komisinių dalis, o ne individualiai patvirtinta galutinė projekto kaina. „Shopify“ naudojančiai parduotuvei tame kainyne nurodytas ir papildomas 0,50 % mokestis, todėl žemiau pateiktas modelis jai netinka be pataisos.

„Stripe“ Lietuvos kainyne standartinėms Europos ekonominės erdvės kortelėms nurodyta 1,5 % ir 0,25 €, Jungtinės Karalystės kortelėms – 2,5 % ir 0,25 €, o kitoms tarptautinėms kortelėms – 3,15 % ir 0,25 €; jei reikia keisti valiutą, gali prisidėti 2 %, o „Billing“ plano „Pay as you go“ mokestis sudaro 0,7 % prenumeratų apimties. Toliau skaičiuojami tik vienkartiniai mokėjimai eurais, be valiutos keitimo ir prenumeratų mokesčio.

Sąlyginis modelis: parduotuvė per mėnesį gauna 20 vienodo dydžio užsakymų, visi apmokami kortelėmis. Viena grupė – ES išleistos standartinės vartotojų kortelės; kita – kortelės, išleistos už Europos ekonominės erdvės ribų, išskyrus Jungtinę Karalystę. Pastarųjų dalis yra 0 %, 25 % arba 50 %. Nenumatomi grąžinimai, ginčai ar individualios nuolaidos. Net ir didžiausio krepšelio mėnesio apyvarta šiame pavyzdyje lieka aptartoje „Paysera“ kainyno pakopoje.

• 20 € krepšelis: „Stripe“ mokestis būtų atitinkamai 11,00 €, 12,65 € arba 14,30 € per mėnesį. Pagal paskelbtą „Paysera“ komisinių dalį gautume 5,80 €, 7,25 € arba 8,70 €.
• 40 € krepšelis: „Stripe“ mokestis būtų 17,00 €, 20,30 € arba 23,60 €. „Paysera“ komisinių dalis sudarytų 11,60 €, 14,50 € arba 17,40 €.
• 100 € krepšelis: „Stripe“ mokestis būtų 35,00 €, 43,25 € arba 51,50 €. „Paysera“ komisinių dalis sudarytų 29,00 €, 36,25 € arba 43,50 €.

Pavyzdžiui, mažesniam krepšeliui „Stripe“ fiksuota dalis prisideda prie kiekvienos iš 20 operacijų, todėl vien ji sudaro 5 € mėnesio sumos. Augant krepšeliui labiau išryškėja procentinis tarifas ir kortelės išleidimo regionas. Skaičiai nėra dviejų galutinių sąskaitų palyginimas: „Stripe“ pusėje pritaikytas paskelbtas standartinis tarifas, o „Paysera“ pusėje apskaičiuota tik paskelbta komisinių dalis. Be to, „Checkout Modern“ banku apmokėtiems užsakymams šios kortelių eilutės apskritai netaikomos. Plačiau šį skirtumą atskleidžia kortelės kilmės poveikis tarifui.

Integracija ir eksporto rinkos

Įprastai Lietuvos el. parduotuvei reikšminga, ar jos prekybos platformai yra paruoštas įskiepis ir ar galima pasiūlyti pirkėjams pažįstamus bankus. „Paysera“ turi įskiepių populiarioms prekybos platformoms bei REST API; „Stripe“ siūlo paruoštą atsiskaitymo eigą ir programavimo bibliotekas. Individualiai kuriamam produktui svarbu įvertinti ne vien pirmo mokėjimo prijungimą, bet ir tai, kiek savų taisyklių reikės vėliau.

Eksporto atveju pirkėjo gyvenamoji šalis, mokėjimo būdas ir kortelės išleidimo vieta gali skirtis. Todėl pardavimai užsienio klientams savaime nereiškia vieno tarptautinių kortelių tarifo. Baltijos šalių pirkėjams skirtai parduotuvei bankinis atsiskaitymas gali išlikti svarbiausias, o platesnėje rinkoje daugiau reikšmės gali įgyti kortelės kategorija, atsiskaitymo valiuta ir prenumeratos. Prieš skaičiuojant plėtros kainą verta atskirai numatyti kiekvienos rinkos mokėjimų mišinį.

Prenumeratų poreikis gali nusverti vienkartinio mokėjimo kainą

SaaS verslui mokėjimo surinkimas nesibaigia pirmu nuskaitymu. Reikia tvarkyti periodinius mokėjimus, plano pakeitimus, nepavykusio mokėjimo pakartojimus ir atšaukimus. „Stripe Billing“ skirtas šiai eigai; jo mokestis prisideda prie kortelės apdorojimo kainos, todėl vienkartinių pirkinių modelis neparodo viso prenumeratų biudžeto.

„Paysera“ atveju lemiama konkreti „Checkout“ versija. „Classic“ pasikartojančius mokėjimus palaiko, o „Modern“ funkcijų lentelėje jie dar numatyti ateičiai. Jei prenumeratą reikia pradėti rinkti iškart, šis funkcijų skirtumas gali būti svarbesnis už kelių centų skirtumą skaičiuojant vieną kortelės operaciją. Parduotuvei, kuri parduoda tik vienkartinius pirkinius ir daugiausia priima vietinius bankinius mokėjimus, tas pats apribojimas pasirinkimo gali nekeisti.

Kuris pasirinkimas pagrįstas?

„Paysera Checkout Modern“ yra stiprus pradinis kandidatas Lietuvos el. parduotuvei, kurios pirkėjai dažnai renkasi vietinių bankų mokėjimo inicijavimą ir kuriai dabar nereikia prenumeratų. „Stripe“ labiau atitinka verslą, kurio atsiskaitymuose vyrauja įvairių rinkų kortelės arba kurio produktui būtinas nuoseklus prenumeratų valdymas. Mišriai parduotuvei įmanomi ir abu tiekėjai, bet tai reiškia dvi integracijas, atskirą mokėjimų sutikrinimą ir daugiau aptarnavimo darbo. Lemiamas skaičius yra ne vien procentinis tarifas, o realus užsakymų pasiskirstymas pagal banką, kortelės kilmę ir krepšelio dydį.

Taip pat skaitykite:

• Paysera ar Stripe: pigesnis tarifas priklauso nuo pirkėjo kortelės
• Kickstarter ar Indiegogo: vienodas 5 % mokestis slepia skirtingą riziką
• DI keičia Lietuvos IT rinką: per 8 mėnesius darbuotojų sumažėjo 681