ES investuotojų paktas startuoja be naujų pinigų: ką gaus startuoliai

Rugsėjo 22 d. Liuksemburge vykusiame „TechEU Equity Summit“ Europos Komisija ir Europos investicijų banko (EIB) grupė paskelbė savanorišką Europos institucinių investuotojų paktą: EIB grupės pranešime nurodyta, kad ketinimą prisidėti pareiškė 13 investuotojų, o tarp kapitalo pritraukimo kelių yra iki 15 mlrd. eurų siekianti „European Tech Champions Initiative“ (ETCI) 2.0 ir 5 mlrd. eurų tikslą turintis „Scaleup Europe Fund“. Paktas skirtas ilgalaikį kapitalą valdantiems investuotojams, įskaitant pensijų fondus, draudikus ir bankus.

Lietuvos technologijų įmones šis kapitalas galėtų pasiekti per rizikos ir augimo kapitalo fondų sprendimus, o ne per naują paraiškų dotacijoms konkursą. „Science|Business“ nurodo, kad pakto paskelbimas nesukūrė naujų viešojo finansavimo įsipareigojimų, o ketinusių prisidėti investuotojų vardai nebuvo paviešinti; EIB grupės prezidentė Nadia Calviño jo paskirtį apibūdino kaip „a single, credible European entry point into innovation financing“.

Paktas suveda investuotojus su galimybėmis

Pakto esmė – palengvinti institucinių investuotojų patekimą į Europos rizikos ir augimo kapitalo rinką. Jo politikos dialogo forume, kuriam vadovauja Komisija, numatyta aptarti reguliavimo ir ES investavimo politikos pokyčius. EIB grupės vadovaujama investavimo platforma turėtų pateikti galimų investicijų srautą, rinkos informaciją ir galimybę keistis patirtimi su kitais investuotojais.

Šios paslaugos padeda investuotojui rasti ir įvertinti fondus, tačiau kapitalo skyrimas lieka jo paties sprendimas. Pareikštas ketinimas dalyvauti pakte dar nereiškia, kad pinigai pervesti pasirinktam fondui. Tarp pakte minimų krypčių yra ir Europos investicijų fondo remiami „InvestEU“ fondai bei kitos vėlyvesnių finansavimo etapų strategijos.

Todėl Lietuvos startuoliui paktas netampa tiesioginiu finansavimo adresu. Pirmiausia investuotojas turi pasirinkti fondą arba investavimo priemonę; tada fondo valdytojas pagal savo strategiją sprendžia, į kurias bendroves investuoti. Šis tarpinis sprendimas lemia, ar platesnė kapitalo pasiūla virs konkrečiu įmonės finansavimo etapu.

ETCI 2.0: kapitalas įmonei keliauja per fondus

ETCI 2.0 atveju svarbiausia grandis yra fondų fondų modelis. Institucinių investuotojų ir viešasis kapitalas telkiamas priemonėje, ji investuoja į rizikos ar augimo kapitalo fondus, o šių fondų valdytojai renkasi technologijų bendroves. Taigi pakto dalyvis paprastai nepriima sprendimo dėl konkretaus Lietuvos startuolio; tokį sprendimą priima arčiausiai įmonės esantis fondo valdytojas.

Europos investicijų fondo ETCI 2.0 aprašyme numatyta atverti priemonę vidutinio dydžio fondams nuo 300 mln. eurų ir didiesiems fondams nuo 1 mlrd. eurų. Jame taip pat aprašoma instituciniams investuotojams skirta platforma, skirtingi dalyvavimo būdai ir galimybės investuoti kartu. Platesnis fondų dydžių pasirinkimas gali išplėsti pasiekiamas rinkas, tačiau konkrečiam Lietuvos fondui vieta priemonėje nėra rezervuota.

ETCI 2.0 planuojamas mastas nusako siekiamą pritraukti kapitalą, o ne pakto paskelbimo dieną jau paskirstytą finansavimą. Poveikis įmonėms priklausys nuo to, kiek investuotojų iš tiesų įsipareigos skirti lėšų, kuriuos fondus pasirinks priemonės valdytojai ir kokius sandorius vėliau sudarys tie fondai. Dėl šios grandinės augančios bendrovės naudą pajustų tik po kelių atskirų investavimo sprendimų.

„Scaleup Europe Fund“ rodo kitą kelią

„Scaleup Europe Fund“ investuoja tiesiogiai į vėlyvesnės stadijos technologijų bendroves, todėl jo kelias trumpesnis. Fondą valdo EQT, o jo kapitalą sudaro Komisijos ir institucinių investuotojų įnašai. Pakto užduotis čia – padėti pritraukti daugiau tokių investuotojų; sprendimą dėl konkrečios bendrovės priima fondo valdytojas.

Fondo veikimą jau iliustruoja Suomijoje įkurta palydovų technologijų bendrovė ICEYE. Rugpjūčio 5 d. EQT paskelbė apie pirmąją fondo investiciją – dalyvavimą ICEYE 1 mlrd. eurų finansavimo etape, į kurį įėjo 450 mln. eurų naujo bendrovei skirto kapitalo; sandoriui dar buvo taikomos įprastos reguliavimo ir užbaigimo sąlygos. Tai tiesioginės investicijos pavyzdys, o ne pagal paktą skirta dotacija.

Atskiras sprendimas finansuoti patį fondą jau turi įvardytą investuotoją: Nyderlandų pensijų fondas ABP paskelbė investuojantis 250 mln. eurų į „Scaleup Europe Fund“. ABP įnašas rodo, kaip pensijų kapitalas gali pasiekti augančias bendroves per profesionalų fondo valdytoją. Iš viešos informacijos apie paktą negalima nustatyti, ar ABP yra tarp ketinusių prie jo prisidėti investuotojų, todėl šio įnašo nereikėtų priskirti pakto rezultatams.

Ką tai keičia Lietuvos įmonėms

Lietuvoje augančioms technologijų bendrovėms svarbiausia galima permaina yra didesnė Europos fondų geba finansuoti vėlyvesnius augimo etapus. ETCI 2.0 atveju įmonę pasiektų tarpinio rizikos ar augimo kapitalo fondo investicija. „Scaleup Europe Fund“ atveju ją galėtų finansuoti tiesiogiai EQT valdomas fondas. Abiem atvejais investuotojas įgytų įmonės dalį, o finansavimo sąlygos priklausytų nuo konkretaus sandorio.

Pakto paskelbime Lietuvos įmonės nėra įvardytos kaip lėšų gavėjos. Vis dėlto jo europinė fondų ir bendrovių aprėptis reiškia, kad Lietuvos rinka gali patekti į valdytojų svarstomų investicijų lauką. Lemiamas klausimas bus, ar pakto suburti investuotojai skirs kapitalą priemonėms, kurios vėliau rinksis bendroves ir Lietuvoje.

Artimiausias reikšmingas šios istorijos rodiklis bus faktiniai įsipareigojimai ETCI 2.0 ir kitiems pakte minimiems fondams. Tik po jų paaiškės, kiek pareikšto investuotojų susidomėjimo virto fondams prieinamu kapitalu, iš kurio gali būti finansuojami būsimi įmonių sandoriai.