ETF ar indeksinis fondas: pigesnis ne visada lengviau perkamas

ETF gali turėti mažesnes einamąsias išlaidas, tačiau mažomis sumomis reguliariai investuojančiam žmogui tradicinį indeksinį fondą kartais paprasčiau ir pigiau įsigyti. Jei jo vienetus galima pirkti pasirinkta eurų suma be sandorio mokesčio, nedidelio ETF metinio mokesčio pranašumo gali nepakakti papildomiems pirkimo kaštams atsverti.

Renkantis svarbu lyginti panašias investavimo strategijas ir visą pirkimo kainą: fondo išlaidas, tarpininko komisinius, galimą ETF pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą bei nepanaudotą įmokos dalį. Didesnei įmokai fiksuotas komisinis sudaro mažesnę dalį, o paslauga, leidžianti ETF pirkti pasirinkta pinigų suma, gali pašalinti vieną mažų įmokų kliūtį. Lemiamas skirtumas yra konkretaus fondo ir jo pirkimo būdo derinys.

Tas pats indeksas, kitoks pavedimas

Indeksinis fondas apibūdina investavimo strategiją, o ETF – prekybos būdą. Pasyviai indeksą gali sekti tiek ETF, tiek tradicinis investicinis fondas. Todėl prasmingas palyginimas prasideda nuo panašaus indekso, turto klasės ir valiutos: skirtingą portfelių sudėtį sunku vertinti vien pagal mokesčius.

Investor.gov fondų palyginimas aiškina, kad ETF vienetais investuotojas prekiauja biržoje rinkos kaina, o tradicinio fondo vienetus perka iš fondo arba per tarpininką pagal apskaičiuotą grynąją turto vertę. ETF pavedimą galima pateikti biržos prekybos metu, kai matoma siūloma kaina. Tradicinio fondo pavedimą taip pat galima pateikti dieną, bet galutinė vieneto vertė paprastai paaiškėja tik ją apskaičiavus.

Šis skirtumas svarbus pagal tai, ko reikia investuotojui. Norint pasirinkti sandorio laiką ir kainos ribą, biržinis pavedimas suteikia daugiau kontrolės. Reguliariai pervedant nustatytą sumą, patogesnis gali būti fondo užsakymas eurais, nors vieneto kaina pavedimo pateikimo akimirką dar nežinoma.

Fondo mokestis ir pirkimo kaina nėra tas pats

Einamosios fondo išlaidos mažina laikomos investicijos vertę. Brokerio komisinis atsiranda sudarant sandorį, o ETF pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas susijęs su tuo metu biržoje siūlomomis kainomis. Net jei ETF brokerio komisinis lygus nuliui, tai savaime nereiškia, kad jo įsigijimas neturi kitų kaštų.

Biržos kaina gali būti ir aukštesnė, ir žemesnė už ETF grynąją turto vertę. Be to, perkant mokama pardavėjo siūloma kaina, o parduodant gaunama pirkėjo siūloma kaina. Tradicinis fondas tokio biržinio kainų skirtumo neturi, tačiau jo platintojas gali taikyti įsigijimo, išpirkimo ar sąskaitos mokesčius. Tad vien fondo metinis procentas neparodo visų investuotojo išlaidų.

Europos Komisijos PRIIPs paaiškinimas nurodo, kad pagrindinės informacijos dokumente pateikiami produkto kaštai ir rizika. Tarpininko kainynas atsako į kitą klausimą – kiek kainuoja pirkti, laikyti ir parduoti priemonę per pasirinktą paslaugą. Abu dokumentai reikalingi tam pačiam sprendimui, nes produkto ir tarpininko mokesčiai gali būti taikomi kartu.

Europos duomenyse skirtumas tarp pasyvių fondų nedidelis

ESMA 2026 m. ataskaitoje 2024 m. ES akcijų UCITS fondų vienų metų laikotarpio vidutinės einamosios išlaidos siekia 0,22 proc. pasyviems ne ETF fondams, 0,21 proc. visai ETF grupei ir 1,28 proc. aktyviems ne ETF fondams; atskirai nagrinėjamų pasyvių akcijų ETF rodiklis yra apie 0,20 proc. ETF grupės skaičius apima ir aktyvius ETF, todėl jo negalima vadinti vien pasyvių ETF vidurkiu. Šios imties skaičiai apima mažmeninių ir institucinių investuotojų vienetų klases.

Artimi pasyvių fondų rodikliai rodo, kodėl verta suskaičiuoti kiekvieno pirkimo kainą, užuot pasirinkus priemonę vien pagal jos formą. Pavyzdžiui, sąlyginis 0,01 procentinio punkto metinių išlaidų skirtumas nuo 1 000 eurų investicijos būtų 10 centų per metus, jei vertė nesikeistų. Tai tik skirtumo masto iliustracija: rinkos vidurkiai nėra konkrečių fondų tarifai, o investicijos vertė kinta.

ESMA ETF kaštų analizė neapima biržos pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, nes tam trūksta duomenų. Dėl to pateikti einamųjų išlaidų rodikliai negali pasakyti, kuris konkretus ETF ar tradicinis fondas Lietuvos investuotojui kainuos mažiau po pirkimo, laikymo ir pardavimo. Šiam palyginimui reikalingi pasirinkto fondo bei tarpininko įkainiai.

Lietuvoje mažiausia įmoka priklauso nuo paslaugos

„Swedbank“ fondų pasiūlyme nurodoma galimybė investuoti nuo 1 euro, o sandoriai su „Swedbank“ grupės fondais ir jų saugojimas įvardijami kaip nemokami. Vis dėlto tai nėra pažadas, kad visi siūlomi fondai yra indeksiniai ar kad jie neturi einamųjų išlaidų. Kito valdytojo fondams tame pačiame kainyne numatyti kitokie sandorių įkainiai.

SEB mikroinvestavimo sąlygos leidžia į siūlomus ETF investuoti nuo 1 euro, pasirinkti reguliarų pirkimą ir nurodo 0,25 proc. pirkimo arba pardavimo mokestį bei 0,013 proc. mėnesinį saugojimo mokestį; pavedimai įprastai vykdomi antradieniais nuo 10 valandos. Tai konkrečios paslaugos sąlygos, o ne visų Lietuvoje perkamų ETF įkainiai. Investavimas pasirinkta eurų suma čia patogus mažai įmokai, tačiau pavedimo vykdymo laiko investuotojas renkasi mažiau nei pateikdamas savarankišką biržos pavedimą.

Šie du pirkimo keliai parodo, kodėl mažiausios įmokos negalima priskirti vien fondo rūšiai. Tradicinių fondų pasiūlyme svarbu, ar norimas fondas iš tiesų seka pasirinktą indeksą. ETF paslaugoje svarbu, ar jos sąraše yra norimas fondas ir kokie mokesčiai taikomi ne tik perkant, bet ir laikant bei parduodant vienetus.

Ką pakeičia 50, 200 ir 1 000 eurų mėnesio įmoka

Toliau pateiktas sąlyginis palyginimas: tarkime, savarankiškas ETF pirkimo pavedimas kainuoja fiksuotus 2 eurus, o panašios strategijos tradicinį indeksinį fondą galima pirkti be sandorio mokesčio. Tai nėra kurio nors brokerio tarifas. Skaičiuojama tik vieno pirkimo komisinio dalis; einamosios fondų išlaidos, ETF kainų skirtumas ir galimi saugojimo mokesčiai lieka atskiri.

• Investuojant po 50 eurų, 2 eurų komisinis sudarytų 4 proc. kiekvienos įmokos. Be sandorio mokesčio perkamas tradicinis fondas tokiame scenarijuje turi aiškų pirkimo kainos pranašumą. ETF paslauga su proporciniu, o ne fiksuotu komisiniu gali duoti kitokį rezultatą.
• Investuojant po 200 eurų, tas pats komisinis sudarytų 1 proc. įmokos. Jis vis dar kartotųsi kiekvieną pirkimo mėnesį, todėl svarbi ir numatoma kaupimo trukmė. Perkant rečiau bei didesne suma fiksuotų pavedimų būtų mažiau, tačiau pinigai iki pirkimo liktų neinvestuoti.
• Investuojant po 1 000 eurų, 2 eurų komisinis sudarytų 0,2 proc. įmokos. Palyginti su mažesnėmis įmokomis, vieno pavedimo mokestis riboja pasirinkimą mažiau. Vis dėlto vienkartinio komisinio negalima tiesiog prilyginti kasmet nuo investicijos vertės skaičiuojamoms fondo išlaidoms.

Jeigu tarpininkas leidžia pirkti tik sveikus ETF vienetus, vieneto rinkos kaina gali lemti, kad dalis mėnesio įmokos liks nepanaudota. Kai paslauga leidžia nurodyti investuojamą eurų sumą, ši kliūtis sumažėja. Tradicinio fondo vienetų užsakymas paprastai taip pat pateikiamas pinigų suma, todėl periodinei įmokai nereikia taikyti sveiko biržos vienetų skaičiaus.

Mažai reguliariai įmokai dažnai svarbiausia, kiek kainuoja kiekvienas pirkimas ir ar galima investuoti visą sumą. Didesnei įmokai fiksuoto komisinio dalis mažėja, todėl daugiau svorio gali įgyti pasirinkto fondo išlaidos, sekamas indeksas ir galimybė prekiauti biržoje pasirinktu laiku. Vertinant fondo metinį mokestį atskirai nuo jo rezultatų, naudinga suprasti ir TER bei sekimo skirtumą.

Taip pat skaitykite:

• ETF TER ar sekimo skirtumas: pigiausias fondas nebūtinai seka tiksliausiai
• OpenAI ar Claude talpykla: mažesnė kaina ne visada reiškia greitį