„Make“ ar „Zapier“: pigesnį veiksmą gali panaikinti dažnas tikrinimas

|Autorius: QUASA redakcija|5 min. skaitymo| 1
„Make“ ar „Zapier“: pigesnį veiksmą gali panaikinti dažnas tikrinimas

„Make“ gali būti ekonomiškesnė, kai vienu šaltinio patikrinimu randama daug įrašų arba vykdoma didelės apimties eiga. Tačiau dažnai tikrinant retai atsinaujinantį šaltinį jos kreditai naudojami ir be naujų duomenų. „Zapier“ periodinių trigerio patikrinimų užduotimis neskaičiuoja, todėl mažesnė vieno „Make“ veiksmo kaina savaime negarantuoja mažesnių mėnesio sąnaudų.

Pasirinkimas priklauso nuo patikrinimų ir naujų įrašų santykio, vykdomų veiksmų kiekvienam įrašui, reikiamo plano bei laiko eigai prižiūrėti. Toliau pateikti trys sąlyginiai tos pačios rūšies darbo eigos skaičiavimai pagal viešas apskaitos taisykles. Jie rodo apskaitomų vienetų kiekį, o ne savarankiško platformų bandymo rezultatą ar galutinę sąskaitą.

Už ką skaičiuojami kreditai ir užduotys

„Make“ kainodaros taisyklėse nurodyta, kad duomenų skaitymas, kūrimas ir transformavimas paprastai sunaudoja po vieną kreditą. Maršrutizatorius ir tam tikri klaidų apdorojimo moduliai yra išimtys. Pažangesnių DI funkcijų kreditų sąnaudos gali skirtis, todėl šiuose pavyzdžiuose jų nėra.

„Zapier“ užduotimi laiko sėkmingai įvykdytą veiksmą po trigerio. „Zapier“ užduočių apskaitos taisyklės nurodo, kad trigeriai, įskaitant periodinius patikrinimus, taip pat „Filter“, „Paths“ ir „Formatter“ žingsniai užduočių nenaudoja. Įrašo sukūrimas ar pranešimo išsiuntimas, jei veiksmas sėkmingas, paprastai skaičiuojamas kaip užduotis. Kai kurių DI ir kodo veiksmų tarifai skiriasi, tad jų negalima automatiškai vertinti pagal paprasto veiksmo modelį.

Šis skirtumas svarbus dar prieš lyginant planų kainas. Tas pats sukurtas įrašas gali reikšti vieną „Zapier“ užduotį, bet „Make“ sistemoje prie kūrimo kredito prisidės šaltinio patikrinimas ir kiekvienas papildomas vykdomas modulis. Kiek jų bus, lemia konkreti eigos sandara.

1 000 paprastų įrašų: patikrinimai prisideda prie rezultato

Sąlyginiame „Google Sheets“ eilučių perkėlime „Make“ skaičiuoja patikrinimus ir įrašų kūrimą, o „Zapier“ – sėkmingas užduotis.

Tarkime, per sąlygines 30 dienų „Google Sheets“ lentelėje atsiranda 1 000 naujų eilučių. „Make“ scenarijus tikrina lentelę kas valandą ir kiekvienai rastai eilutei sukuria vieną įrašą kitoje programoje. Papildomų paieškų bei transformavimo nėra, visi įrašai aptinkami ir sėkmingai apdorojami. Tokiu laikotarpiu suplanuota 720 patikrinimų; per vieną jų gali būti rasta daugiau nei viena eilutė.

„Make“ operacijų aprašymas aiškina, kad stebėjimo trigeris atlieka vieną operaciją per patikrinimą, nepaisant grąžintų duomenų paketų skaičiaus, o paskesnis modulis paprastai vykdomas kiekvienam paketui. Darant prielaidą, kad kiekviena šių įprastų operacijų kainuoja vieną kreditą, pavyzdyje susidaro 720 kreditų už patikrinimus ir 1 000 už sukurtus įrašus – iš viso 1 720. „Zapier“ už 1 000 sėkmingų įrašo kūrimo veiksmų skaičiuotų 1 000 užduočių; trigerio patikrinimai šio skaičiaus nedidina.

Šie skaičiai nereiškia, kad vienas planas būtinai pigesnis: kreditas ir užduotis nėra vienodos piniginės vertės vienetai. Taip pat svarbu, kokį trigerį siūlo konkreti integracija. Jei duomenys perduodami iškart, be numatyto periodinio tikrinimo, šiame pavyzdyje „Make“ patikrinimų dalis nebetinka.

Dažnas tikrinimas, kai šaltinis tyli

Skirtumas išryškėja, kai patikrinimų daug, o naujų įrašų nėra. Tarkime, pasirinktas planas ir integracija leidžia tikrinti šaltinį kas 5 minutes, eiga be pertraukos veikia 30 dienų ir per tą laiką neatsiranda nė vieno įrašo. Tai būtų 8 640 patikrinimų. Jei „Make“ stebėjimo modulis kiekvieną kartą sunaudoja vieną kreditą, mėnesio suma būtų 8 640 kreditų už patikrinimus ir nė vieno už įrašų kūrimą. „Zapier“ tokiu atveju sunaudotų 0 užduočių, nes po trigerio nebūtų sėkmingų veiksmų.

Nulis užduočių nereiškia nemokamos prenumeratos. „Zapier“ planų lentelė skiria periodinio tikrinimo intervalus ir kelių žingsnių eigų prieinamumą pagal planą. Todėl vertinant šį pavyzdį reikia įtraukti planą, kuriame yra reikiamas tikrinimo dažnumas. Jei vėliau aptiktas įrašas verslui nesukelia problemų, retesnis „Make“ tikrinimas mažintų kreditų poreikį.

Tuščio patikrinimo poveikį lemia būtent dažnumas: per tą patį laikotarpį dvigubai ilgesnis intervalas reikštų perpus mažiau suplanuotų patikrinimų. Vis dėlto intervalas nėra vien sąnaudų nustatymas. Jis kartu nusako, kiek gali užtrukti naujo įrašo aptikimas, todėl pigesnį grafiką reikia vertinti pagal konkrečios eigos reakcijos poreikį.

Šakota penkių žingsnių eiga

Šakotoje penkių žingsnių eigoje „Make“ vienam įvykiui suskaičiuoja keturis kreditus, o „Zapier“ – dvi užduotis.

Tarkime, kiekvienas naujas įvykis paleidžia penkių žingsnių eigą: trigerį, duomenų formatavimą, sąlyginį nukreipimą, vieną įrašo sukūrimo arba atnaujinimo veiksmą ir vieną pranešimą. Šakų sąlygos nesikerta, todėl kiekvienam įvykiui vykdoma tik viena šaka. Priimkime, kad vienas įvykis sudaro vieną trigerio operaciją, visi veiksmai sėkmingi, o papildomų paieškų nėra.

Jei per mėnesį gaunama 1 000 tokių įvykių, „Make“ sunaudotų 4 000 kreditų: po vieną trigeriui, formatavimui, įrašo veiksmui ir pranešimui. Pats maršrutizatorius kredito nepridėtų. „Zapier“ sunaudotų 2 000 užduočių – už įrašo veiksmą ir pranešimą, nes trigeris, „Formatter“ ir „Paths“ užduočių nenaudoja. Tai sąlyginė apskaita vienai vykdomai šakai, o ne teiginys apie platformų greitį.

Eigos pakeitimas keičia ir rezultatą. Jei „Make“ duomenis galima sutvarkyti jau esančio modulio laukuose ir atskiro formatavimo modulio nereikia, tas pats pavyzdys sumažėtų iki 3 000 kreditų. Papildoma paieška prieš įrašo kūrimą, priešingai, gali padidinti apskaitomų veiksmų skaičių. „Zapier“ paieškos užduoties apskaita priklauso ir nuo nustatymo, ką daryti, kai nieko nerasta.

Administravimo laikas keičia bendrą kainą

Platformos sąnaudos apima ir laiką, kurio reikia eigai sukurti, taisyti bei perduoti kitam žmogui. „2sync“ palyginimas „Zapier“ sieja su spartesniu paprastų eigų parengimu ir platesniu paruoštų jungčių pasirinkimu, o „Make“ – su lankstesniu šakojimu ir mažesne vieno apskaitomo veiksmo kaina didelėse apimtyse. Tai kokybinis pasirinkimo orientyras, o ne išmatuotas konkrečios jūsų eigos darbo valandų skirtumas.

Administravimo laiką galima įtraukti į sąlyginę mėnesio sąnaudų formulę: plano ir papildomų veiksmų kaina, prie kurios pridedamas priežiūros valandų skaičius, padaugintas iš vidinės valandos vertės. Jei vienas variantas sąlygiškai sutaupo 10 eurų prenumeratai, bet kas mėnesį reikalauja papildomo pusvalandžio priežiūros, vertinant valandą 20 eurų sutaupymas išnyksta. Šie dydžiai iliustruoja aritmetiką, o ne kurios nors platformos kainą ar išmatuotą priežiūros laiką.

Kuriai eigai kuri platforma palankesnė

Kai šaltinis tikrinamas dažnai, bet naujų įrašų randama mažai, „Zapier“ nemokamai apskaitomi trigerio patikrinimai gali nusverti pigesnio „Make“ kredito pranašumą. Kai vienas „Make“ patikrinimas grąžina daug įrašų, jo kaina pasiskirsto tarp jų, o mažesnė vieneto kaina tampa svarbesnė. Šakotoje eigoje rezultatą labiausiai keičia iš tiesų vykdomų, o ne vien schemoje matomų žingsnių skaičius.

Galutiniam pasirinkimui reikia sulyginti tos pačios eigos mėnesio kreditus ir užduotis su tinkamų planų kainomis bei numatytu priežiūros laiku. Paprastai ir retai vykdomai eigai patogesnis kūrimas gali būti vertingesnis už pigesnį apskaitos vienetą. Didelėje ar sudėtingai šakotoje eigoje svarbesnis gali tapti kiekvieno papildomo vykdomo veiksmo tarifas.

Taip pat skaitykite:

Dalintis:

Susiję straipsniai

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Gaukite naujausias Web3, DI ir kriptovaliutų naujienas tiesiai į savo el. pašto dėžutę.

0