Make ar Zapier: pigi automatizacija priklauso nuo skaičiuojamo veiksmo

Renkantis tarp „Make“ ir „Zapier“, pigesnį variantą parodo visos darbo eigos mėnesio sąnaudos, o ne pradinis tarifo skaičius. „Make“ paprastai skaičiuoja kreditą už įvykdytą modulio operaciją, „Zapier“ – už sėkmingą apmokestinamą veiksmą. Todėl prieš lyginant planus reikia tą patį procesą išskaidyti į kiekvienos platformos vienetus.

„Make“ kainodaroje rodomas nemokamas planas su 1 000 kreditų per mėnesį ir „Core“ planas su 10 000 kreditų už 12 JAV dolerių per mėnesį. „Zapier“ planų puslapyje nemokamam planui numatyta 100 užduočių ir dviejų žingsnių eigos, o kelių žingsnių eigas leidžiantis „Professional“ prasideda nuo 19,99 JAV dolerio per mėnesį. Šios rodomos pradinės kainos nėra konkretaus proceso sąskaita: reikia pasirinkti pakankamą užduočių ar kreditų kiekį ir tą patį mokėjimo laikotarpį.

Kas įskaičiuojama į mėnesio naudojimą

„Make“ įprastoje eigoje į skaičiavimą patenka paleidiklio ir veiksmų modulių operacijos. Jei vienas paleidimas perduoda kelis įrašus, vėlesnis veiksmų modulis gali būti vykdomas kiekvienam jų atskirai. Dėl to vien įrašų skaičiaus nepakanka: svarbu, kiek kartų iš tiesų paleidžiamas kiekvienas modulis. Toliau pateiktuose sąlyginiuose pavyzdžiuose vienas gautas įrašas sukelia vieną paleidiklio operaciją, o kiekvienas įprastas veiksmas kainuoja po vieną kreditą.

„Zapier“ užduočių apskaitos taisyklės numato, kad paleidikliai, filtrai ir „Paths“ žingsniai užduočių nenaudoja; jos skaičiuojamos už sėkmingai atliktus veiksmus. Klaida pasibaigęs veiksmas užduoties nesudaro, tačiau sėkmingi veiksmai klaidos apdorojimo šakoje arba iš naujo paleistoje visoje eigoje ją gali sudaryti. „Zapier“ kai kuriems įrankiams taiko atskiras užduočių normas, todėl vienas DI žingsnis ne visada lygus vienai užduočiai.

Visuose trijuose skaičiavimuose laikoma, kad per mėnesį gaunama 1 000 įrašų, kiekvienas numatytas veiksmas pavyksta ir papildomų bandymų nėra. Tai sąlyginės prielaidos, o ne išmatuotas kliento procesas. Kai veiksmai apdorojami paketais, naudojamas periodinis tikrinimas arba vienas įrašas sukuria kelis kitus įrašus, skaičiuojamų operacijų gali būti daugiau ar mažiau.

Paprasta eiga: du veiksmai vienam įrašui

Tarkime, įvykis paleidžia eigą, kuri įrašo duomenis į skaičiuoklę ir išsiunčia pranešimą. „Make“ vienam įrašui tenka viena paleidiklio ir dvi veiksmų operacijos. Per mėnesį tai sudaro 1 000 × (1 + 2) = 3 000 kreditų. „Zapier“ paleidiklis užduoties nenaudoja, todėl du sėkmingi veiksmai sudaro 1 000 × 2 = 2 000 užduočių.

Pagal nurodytas prielaidas 3 000 kreditų telpa į rodomą „Make Core“ 10 000 kreditų kiekį, bet viršija nemokamo plano ribą. „Zapier“ eigai taip pat reikia mokamo plano, nes joje yra paleidiklis ir du veiksmai, o 2 000 užduočių kiekis viršija nemokamą limitą. Pradinė „Professional“ kaina savaime neparodo 2 000 užduočių pakopos kainos. Mažesnis įrašų kiekis rezultatą keistų nevienodai: gavus 100 įrašų, „Make“ poreikis būtų 300 kreditų ir tilptų į nemokamą planą, o tokiai kelių žingsnių „Zapier“ eigai vis tiek reikėtų mokamo plano.

Filtras ir šakos: lemia vykdomi moduliai

Antrame sąlyginiame procese filtras atmeta 400 iš 1 000 įrašų. Iš likusių 600 įrašų 400 patenka į šaką su dviem veiksmais, o 200 – į šaką su trimis; sąlygos parinktos taip, kad įrašas patektų tik į vieną šaką. Prieš filtrą nėra papildomo apdorojimo modulio. „Make“ skaičiavimas yra 1 000 paleidiklio operacijų, 400 × 2 pirmosios šakos veiksmų ir 200 × 3 antrosios: iš viso 2 400 kreditų. „Zapier“ apmokestinami šakose sėkmingai atlikti veiksmai sudaro 800 + 600 = 1 400 užduočių.

Abu skaičiai telpa į „Make Core“ kreditų kiekį, tačiau „Zapier“ reikia bent 1 400 užduočių apimančios pakopos. Vienetų santykis neparodo kainų santykio, nes kreditų ir užduočių pakopos parduodamos skirtingai. Jeigu prieš filtrą atsirastų dar vienas veiksmas, vykdomas kiekvienam įrašui, abu poreikiai padidėtų po 1 000 vienetų: iki 3 400 kreditų ir 2 400 užduočių. Jei vienas įrašas galėtų pereiti kelias šakas, reikėtų sudėti visų faktiškai įvykdytų šakų veiksmus.

Filtro padėtis taip pat keičia šių skaičių prasmę. Anksti atmesti įrašai nepasiekia vėlesnių veiksmų, o iki filtro atliktas duomenų įrašymas ar paieška sunaudoja vienetus net tuomet, kai įrašas vėliau atmetamas. Tai paaiškina, kodėl du panašiai atrodantys procesai su tuo pačiu įrašų kiekiu gali reikalauti skirtingo plano.

DI žingsnis: į vieną operaciją gali tilpti skirtinga kaina

Trečiame sąlyginiame procese kiekvienas iš 1 000 įrašų apdorojamas vienu DI žingsniu, po kurio atliekami du įprasti veiksmai. Tarkime, vienas DI žingsnis gauna 2 000 įvesties žetonų ir sugeneruoja 100 išvesties žetonų; papildomų įrankių iškvietimų nėra. „Make“ kreditų taisyklėse „Make AI Toolkit“ su „Make“ DI tiekėjo „Small“ modeliu nurodyta 18 080 įvesties ir 2 260 išvesties žetonų už kreditą, o operacija taip pat naudoja kreditą.

Pagal šias prielaidas vienam įrašui tenka 1 kreditas už paleidiklį, 1 už DI operaciją, maždaug 0,155 už žetonus ir 2 už tolesnius veiksmus. Mėnesio poreikis yra apie 4 155 kreditus, taigi jis telpa į rodomą „Make Core“ apimtį. Pasirinkus kitą modelį arba ilgesnę išvestį, žetonų dalis pasikeistų. Naudojant nuosavą išorinio DI tiekėjo raktą, „Make“ skaičiuotų operacijų kreditus, o už žetonus atskirai atsiskaitytų pats tiekėjas.

„Zapier“ DI modelių pakopų taisyklėse žingsnis be įrankių iškvietimų kainuoja 1 užduotį su „Standard“, 3 su „Advanced“ arba 5 su „Premium“ modeliu; naujam žingsniui mokamame plane numatytoji pakopa yra „Premium“. Pridėjus du įprastus veiksmus, sąlyginis mėnesio poreikis būtų atitinkamai 3 000, 5 000 arba 7 000 užduočių. Šios pakopos reiškia skirtingus modelių pasirinkimus, todėl skaičių nereikėtų laikyti vienodos DI išvesties kainų palyginimu. Įrankių iškvietimai „Zapier“ DI žingsnyje užduočių skaičių dar padidintų.

Ką iš tiesų kainuoja pasirinkimas

Šiuose pavyzdžiuose visi „Make“ poreikiai telpa į tą pačią rodomą „Core“ 10 000 kreditų apimtį: paprastai eigai reikia 3 000, šakotai – 2 400, o pasirinktai DI konfigūracijai – apie 4 155 kreditų. „Zapier“ poreikis atitinkamai siekia 2 000, 1 400 ir nuo 3 000 iki 7 000 užduočių. Todėl „Make“ rodomi 12 JAV dolerių už pasirinktą kreditų kiekį čia leidžia įvardyti plano orientyrą, o „Zapier“ 19,99 JAV dolerio pradinio tarifo negalima priskirti nė vienam iš šių procesų nepasirinkus reikalingos užduočių pakopos.

Galutinį pasirinkimą lemia ir tai, ar konkrečios integracijos atlieka reikiamus veiksmus be papildomų modulių. Jei vienai platformai tam pačiam rezultatui reikia dar vienos paieškos, duomenų keitimo ar išorinio DI tiekėjo, šį veiksmą ir galimą atskirą sąskaitą būtina įtraukti į to proceso formulę. Kai integracijos tinka abiejose platformose, pakanka pakeisti sąlyginius 1 000 įrašų savo mėnesio kiekiu ir suskaičiuoti tik tas šakas bei DI veiksmus, kurie iš tiesų bus vykdomi.