DI pagerino darbą, bet 44 % darbuotojų padidino krūvį

2026 m. spalio 1 d. „PwC UK“ paskelbė 2 023 Jungtinės Karalystės darbuotojų apklausos rezultatus: tarp DI darbe naudojančių respondentų 70 % nurodė pagerėjusią darbo kokybę, 44 % – padidėjusį krūvį, o 45 % – sudėtingesnį vaidmenį. Tai darbuotojų patirties vertinimai, o ne išmatuotas jų darbo valandų pokytis.

Darbuotojui, kuris tikisi trumpesnės darbo dienos, atsakymas yra aiškus: geresnė darbo kokybė savaime nereiškia mažesnio krūvio. Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa rodo, kad DI naudotojų grupėje abu reiškiniai dažni. Ji neparodo, ar tas pats žmogus nurodė ir pagerėjusią kokybę, ir padidėjusį krūvį, todėl šių atsakymų negalima laikyti individualaus priežastinio ryšio įrodymu.

Kodėl geresnis rezultatas nepalengvina visos užduoties

DI gali pagreitinti pradinio teksto, santraukos ar analizės varianto parengimą, tačiau užduotis tuo nesibaigia. Žmogui gali likti faktų tikrinimas, sprendimas, kas tinka konkrečiam klientui, netikslumų taisymas ir atsakomybė už galutinį rezultatą. Jei parengimo etapas sutrumpėja, o peržiūra, derinimas ir sprendimo priėmimas lieka tokie patys, sutaupytas laikas apima tik dalį darbo.

Galimas ir kitas poveikis: per tą patį laiką parengiama daugiau variantų, todėl daugiau jų reikia įvertinti. Sąlyginėje komandoje, kurioje DI padeda rengti klientų atsakymus, papildomas krūvis gali persikelti atsakymus tvirtinančiam specialistui. Tai darbo eigos paaiškinimas, o ne apklausoje nustatyta didesnio krūvio priežastis. Be duomenų apie užduočių skaičių, peržiūros laiką ir darbo dienos trukmę negalima pasakyti, kiek laiko DI iš tiesų sutaupė respondentams.

Šis skirtumas svarbus vertinant našumą. Greitesnis juodraštis yra vieno etapo rezultatas; mažesnis krūvis reikštų, kad žmogui sumažėjo bendras darbo kiekis arba jam tenkantis laikas. Jeigu organizacija už tą patį terminą paprašo daugiau galutinių darbų, kokybė gali gerėti kartu su didėjančia užduočių apimtimi. Apklausos atsakymai parodo tokios įtampos mastą DI naudotojų grupėje, bet neatskleidžia, kaip atskiros darbovietės paskirstė sutaupytą laiką.

DI naudojimas nevienodas pagal pareigas

Darbo pokytį skirtingų pareigų žmonės gali patirti nevienodai. „TechRadar“ aptarti apklausos duomenys rodo, kad DI darbe buvo naudoję 85 % aukščiausio lygio vadovų, 73 % vadovų ir 35 % vadovaujamų pareigų neužimančių darbuotojų; leidinys taip pat cituoja „PwC UK“ inovacijų ir technologijų vadovę Claire Reid: „The real prize isn’t just doing more work; it’s redesigning work“. Šie naudojimo rodikliai nepasako, kuriai pareigų grupei tenka daugiausia DI sugeneruoto turinio tikrinimo.

Jei vadovas mato tik bendrą įrankio naudojimo rodiklį, jis gali nepastebėti, kad užduotys tarp komandos narių persiskirstė. Vienas darbuotojas greičiau parengia pirminį variantą, o kitas gauna daugiau medžiagos peržiūrėti ir patvirtinti. Tokią galimybę reikia vertinti pagal konkrečią darbo eigą: apklausoje pateiktas pareigų skirtumas įrodo nevienodą DI naudojimą, tačiau pats savaime neįrodo, kad būtent jis sukėlė didesnį krūvį.

Kas parodo, kad paspartintas tik senas procesas

Aiškiausias požymis būtų augantis parengiamų darbų skaičius, kai patvirtinimo etapai, terminai ir atsakomybė už klaidas lieka tokie patys. Tada greitesnis rengimas didina spaudimą žmonėms, kurie priima galutinį sprendimą. Kitas požymis – darbuotojas taiso vis daugiau DI pasiūlytų variantų, nors iš jo darbų sąrašo nedingsta nė viena ankstesnė užduotis.

Skirtumą tarp spartesnės užduoties dalies ir lengvesnės darbo dienos padėtų parodyti keli kartu vertinami dalykai: kiek darbų pradedama, kiek jų grįžta taisyti, kiek laiko užtrunka patvirtinimas ir kokia galutinio rezultato kokybė. Tai siūlomi proceso rodikliai, o ne apklausoje išmatuoti rezultatai. Jie leidžia vadovui pamatyti, ar sutaupytas rengimo laikas liko darbuotojui, ar virto nauja peržiūros ir sprendimų eile.

Ką vadovui tektų keisti, kad krūvis nemažėtų vien popieriuje

„PwC“ pasaulinės tos pačios apklausos analizė siūlo keisti pareigas, darbo eigą ir paskatas, taip pat skirti laiko mokymuisi, užuot pridėjus jį prie kasdienių užduočių. Lietuvos žinių darbo komandai tai reiškia sprendimą, kas nutinka po DI pagreitinto etapo. Vien įrankio naudojimo tikslas neatsako, kas tikrins rezultatą ir ar komanda turės priimti daugiau darbų.

• Įvardyti visą užduoties kelią nuo pirminio varianto iki patvirtinimo ir nustatyti, kurį etapą DI iš tiesų sutrumpina.
• Susitarti, kam lieka sutaupytas laikas: ar mažėja darbų eilė, ar daugiau laiko skiriama kokybei, ar atsiranda naujų užduočių.
• Peržiūrėti tikrinimo ir taisymo atsakomybę, kad greitesnis turinio rengimas tyliai nepadidintų kito darbuotojo krūvio.
• Darbo pokyčius aptarti atskirai su vadovais ir specialistais, kurie kasdien parengia, tikrina bei tvirtina galutinį rezultatą.

Šis sąrašas yra proceso pertvarkymo kryptis, o ne apklausos patikrintas sprendimas. Britų respondentų procentai nėra Lietuvos darbuotojų įvertis, tačiau jų patirtis išryškina vadovui svarbų pasirinkimą: jei po greitesnio parengimo nekeičiama darbų apimtis ir atsakomybė už galutinį rezultatą, sutaupytas laikas gali tapti vieta papildomoms užduotims.

Taip pat skaitykite:

• DI keičia Lietuvos IT rinką: per 8 mėnesius darbuotojų sumažėjo 681
• „LinkedIn“ kūrėjų paieška turi penkis filtrus, bet Lietuvai dar uždaryta
• „PopJoy“ atsidarė kūrėjams, bet pajamų formulę gali keisti pati