DI agentams patikėta tinklų kontrolė: kas ketvirtas paliktų juos be žmogaus

2026 m. rugsėjo 23 d. San Chosė paskelbtame „Cisco“ pranešime apie „Omdia“ apklausą nurodyta, kad iš 1 000 IT ir tinklų operacijų vadovų, dirbančių bent 500 darbuotojų turinčiose organizacijose, 51 proc. jau naudoja DI agentus, kurie veikia gamybinėje tinklų aplinkoje, 24 proc. priimtų visišką jų autonomiją be žmogaus priežiūros, 69 proc. reikalauja išsamaus agentų veiksmų paaiškinimo, o 84 proc. tikisi per dvylika mėnesių pereiti prie DI valdomo tinklų veiklos modelio.

Šie atsakymai apibūdina dvi skirtingas būsenas: jau vykstančius agentų veiksmus ir vadovų pasirengimą leisti jiems veikti savarankiškiau. Pasirengimas nereiškia, kad tokia autonomija jau suteikta arba kad jos saugumas įrodytas. Organizacijai tenka apibrėžti, kas nustato agento teisių ribas, gali suprasti jo sprendimą ir sustabdyti klaidingų veiksmų grandinę.

Trys skirtingi agento savarankiškumo lygiai

„Network World“ rezultatų išskaidyme 56 proc. respondentų sutiktų suteikti agentui didelę autonomiją, jei jo veiksmus patvirtintų žmogus, o 24 proc. priimtų veikimą be žmogaus priežiūros. Atėmus šias grupes lieka penktadalis respondentų, tačiau tai nėra automatiškai vien patariančių agentų naudotojų dalis: tarp jų gali būti ir menką autonomiją toleruojantys, ir jos visai nenorintys vadovai. Atsakymas apie priimtiną modelį taip pat nepasako, kokį modelį organizacija jau taiko.

Tik patariantis agentas surenka tinklo signalus, siūlo galimą gedimo priežastį arba pakeitimą, bet pats nekeičia nustatymų. Šioje pakopoje kontrolė prasideda nuo aiškaus pagrindimo: kokius duomenis agentas panaudojo, kodėl pasiūlė būtent tokį veiksmą ir kokį poveikį prognozuoja. Veiksmų žurnale svarbu atskirti jo pasiūlymą nuo žmogaus sprendimo, nes vėliau vertinant incidentą šie veiksmai turi skirtingus atsakinguosius.

Agentas, veikiantis po patvirtinimo, gali parengti konkretų pakeitimą, bet jo nevykdo, kol atsakingas specialistas nepatvirtina. Patvirtinimas turi būti susietas su tiksliai apibrėžtu veiksmu, tinklo dalimi ir numatomu poveikiu; bendras leidimas „tvarkyti tinklą“ neleidžia įvertinti konkretaus sprendimo. Žurnalas šiuo atveju turi parodyti pasiūlymą, jį patvirtinusį asmenį, įvykdytą pakeitimą ir faktinį rezultatą. Jei po patvirtinimo agentas pakeičia veiksmų planą, ankstesnis sutikimas neturėtų būti laikomas leidimu naujam planui.

Visiškai savarankiškas agentas veikia be išankstinio žmogaus sprendimo. Tokia teisė reikalauja siaurų veiksmų ir prieigos ribų, nuolatinio atsekamumo, suprantamo sprendimo paaiškinimo ir galimybės iš karto sustabdyti tolesnius veiksmus. Avarinis sustabdymas turi reikšmę tik tada, kai žmogus gali laiku pamatyti nepageidaujamą poveikį; vien vėliau peržiūrimas įrašas ryšio sutrikimo nesustabdys. Šie kontrolės principai kyla iš didesnės agento veikimo laisvės, tačiau apklausa neparodo, kurias apsaugas kiekviena organizacija jau įgyvendino.

Kurioje vietoje agentui leidžiama keisti tinklą

Skirtingi tinklo pakeitimai kelia skirtingą riziką. Tarkime, agento nukreiptas srautas gali paveikti ryšio kokybę kitoje tinklo dalyje, pakeisti belaidžio ryšio parametrai – naudotojų prisijungimą, o įtartino galinio įrenginio izoliavimas – jo pasiekiamumą. Todėl bendras pritarimas autonomijai mažai ką pasako be taisyklės, kuris veiksmas leidžiamas konkrečiomis sąlygomis ir kokio poveikio atveju agentas privalo sustoti.

Ribą galima nusakyti agento teisėmis konkrečiame tinkle: kokius įrenginius ir parametrus jis gali keisti, kokio masto pakeitimą gali atlikti be patvirtinimo ir kada privalo perduoti sprendimą žmogui. Jei leidimas galioja tik vienai tinklo daliai, agentas neturėtų galėti išplėsti jo į kitą vien todėl, kad aptiko susijusį signalą. Taip žmogaus sprendimas lieka prasmingas net tada, kai didelė dalis diagnostikos vyksta automatiškai.

Paaiškinamumas reiškia daugiau nei trumpą atsakymą, kad „aptikta anomalija“. Prieš pakeitimą reikia matyti signalą, kuriuo remiantis siūlomas veiksmas, jo tikėtiną poveikį ir ribą, kurią peržengus reikalingas patvirtinimas. Po pakeitimo žurnalas turi leisti susieti tą pagrindimą su realiu rezultatu: ar sutrikimas sumažėjo, ar atsirado naujas poveikis, ar agentas tęsė veiksmus. Be šios sekos net atkurtas tinklo veikimas gali nepalikti aiškaus atsakymo, kas įvyko.

Didelis įspėjimų srautas ir pasitikėjimo riba

„Cisco“ tinklų platformos vadovas Joe Vaccaro „Light Reading“ pokalbyje sakė „IT just can't hire their way out of this anymore“, o apklausos apžvalgoje nurodoma, kad vidutinė organizacija per dieną gauna apie 4 100 stebėsenos įspėjimų ir įvykių, daugiau kaip pusė jų susiję su tinklu. Šis krūvis paaiškina siekį pavesti agentams pasikartojančią diagnostiką ir dalį taisomųjų veiksmų, tačiau įspėjimų skaičius pats savaime neparodo, ar konkretus automatinis pakeitimas buvo tinkamas.

Skirtumas tarp greičio ir patikimumo ypač svarbus, kai tinklo sutrikimas apima kelias sritis vienu metu. Agentas gali greitai susieti daug signalų, tačiau netiksliai suprastas jų ryšys gali paskatinti keisti veikiantį maršrutą ar atjungti įrenginį, kuris buvo tik pasekmės, o ne priežasties vieta. Todėl vertinant autonomiją svarbu matyti ir sprendimo grandinę, ir tikrą poveikį po veiksmo; vien tai, kad incidentas uždarytas greičiau, neatsako į abu klausimus.

Lietuvos organizacijoms apklausos dalys nėra vietinės rinkos rodiklis. Vis dėlto dilema aktuali bet kuriam veikiančiam tinklui: suteikiant agentui teisę veikti be išankstinio patvirtinimo, kartu tenka apibrėžti, kur jo teisė baigiasi ir kas gali nutraukti veiksmą dar prieš jam paveikiant kitus ryšio segmentus. Nuo šių ribų priklauso, ar automatinis atsakas sumažins specialistų krūvį nesukeldamas sunkiau aptinkamų sutrikimų.