Keturių ar penkių dienų savaitė: 40 valandų skirtumo neišsprendžia

Valstybinė darbo inspekcija skiria įprastą 40 valandų savaitę, galimybę ją išdėstyti per keturias 10 valandų dienas ir susitarimą dirbti 32 valandas per savaitę. Todėl renkantis keturių ar penkių dienų grafiką pirmiausia reikia nuspręsti, ar mažės darbo valandų skaičius, ar keisis tik jų išdėstymas. Išlaikytas atlyginimas sutrumpinus laiką yra atskira susitarimo dalis.

Trumpesnės savaitės tyrimai rodo geresnę darbuotojų savijautą, tačiau jie neleidžia tokio paties rezultato žadėti dirbant ilgesnes dienas. Našumą lemia ir atliktas darbas, jo kokybė bei paslaugos prieinamumas, o Lietuvos teisė nustato darbo ir poilsio ribas abiem modeliams.

Trys grafikai ir jų kaina

Penkios darbo dienos po aštuonias valandas yra įprastas palyginimo taškas. Keturios dienos po aštuonias sudaro trumpesnę savaitę: darbuotojas gauna daugiau laisvo laiko, o darbdaviui, išlaikančiam tą patį atlyginimą, tenka peržiūrėti, kaip atliekamas darbas. Keturių dienų po dešimt valandų grafikas taip pat suteikia papildomą laisvą dieną, bet bendras savaitės darbo laikas lieka toks pats kaip dirbant penkias dienas.

Šie pasirinkimai kelia skirtingus klausimus. Trumpinant valandas svarbu, ar užduotys telpa į naują normą ir ar darbas nepersikelia į laisvą dieną. Suspaudžiant grafiką svarbu, ar ilgesnės pamainos pabaigoje išlieka darbo kokybė ir ar toks laikas suderinamas su darbuotojų įsipareigojimais už darbovietės ribų. Papildoma laisva diena pati savaime nė vieno iš šių klausimų neišsprendžia.

Dar vienas pasirinkimas yra laisvos dienos išdėstymas. Visa komanda gali nedirbti tą pačią dieną arba darbuotojai gali ilsėtis paeiliui. Antruoju atveju paslauga gali būti teikiama visą įprastą laiką, tačiau reikia suplanuoti pamainų aprėptį ir darbų perdavimą. Įstaigos darbo dienų skaičius dėl to nebūtinai sutampa su kiekvieno jos darbuotojo grafiku.

Ką parodė darbo laiko trumpinimo tyrimas

„Nature Human Behaviour“ paskelbtas tyrimas apėmė 2 896 darbuotojus iš 141 organizacijos: po šešių mėnesių darbo laiko mažinimo nemažinant atlygio gerėjo perdegimo, pasitenkinimo darbu, psichikos ir fizinės savijautos rodikliai, o 12 kontrolinių įmonių tokio pokyčio nefiksuota. Dalyvavusios organizacijos prieš bandymą pertvarkė darbą, siekdamos veiksmingesnio bendradarbiavimo. Vadinasi, vertintas ne vien kalendoriaus pakeitimas, bet ir kartu vykęs darbo organizavimo pokytis.

Didesnis individualių darbo valandų sumažėjimas tyrime siejosi su didesniu savijautos pagerėjimu. Vis dėlto dalyviai trumpino laiką nevienodai, tad keturios aštuonių valandų dienos yra aiškus modelio pavyzdys, o ne tikslus kiekvieno tiriamo darbuotojo grafikas. Be to, savijautos apklausa tiesiogiai neparodo, kiek produkcijos pagaminta ar kiek paslaugų suteikta.

Našumo požiūriu svarbi išvada yra siauresnė: organizacijos gali trumpinti laiką išlaikydamos atlyginimą ir kartu gerinti darbuotojų savijautą, jei pritaiko darbo procesus. Konkrečiai darbovietei vis tiek reikia žinoti, ar tas pats darbo rezultatas pasiekiamas per trumpesnį laiką ir kokių išteklių tam prireikia. Šis klausimas ypač svarbus ten, kur paslaugai būtinas nuolatinis darbuotojo dalyvavimas.

JK bandymas: kaita ir pajamos matuoja skirtingus dalykus

Ankstesnio JK keturių dienų savaitės bandymo ataskaitoje nurodyta, kad dalyvavo 61 organizacija, išėjimų iš darbo dažnis sumažėjo 57 proc., ligos ir asmeninių neatvykimų dienų skaičius vienam darbuotojui – 65 proc., o duomenis pateikusių 23 įmonių pagal dydį svertos pajamos nuo bandymo pradžios iki pabaigos padidėjo 1,4 proc. Dalyviai turėjo reikšmingai sutrumpinti darbo laiką ir išlaikyti atlyginimą, tačiau galėjo pasirinkti savo veiklai tinkamą grafiką.

Išėjimai ir neatvykimai ataskaitoje lyginti su ankstesniu panašiu laikotarpiu. Pajamų pokytis apskaičiuotas kitu būdu – lyginant bandymo pradžią su pabaiga, be to, tik iš pakankamus duomenis pateikusių įmonių. Ataskaitos autoriai dėl mažų imčių ir darbo rinkos aplinkybių negalėjo nustatyti, kad išėjimų bei neatvykimų tendencijos buvo statistiškai reikšmingos.

Pajamos parodo įmonės finansinį rezultatą, bet nėra tiesioginis vieno darbuotojo našumo matas: jas gali veikti paklausa, kainos ir sezoniškumas. Vis dėlto kaita, neatvykimai ir pajamos kartu suteikia platesnį vaizdą nei vien darbuotojų apklausa. Bandymo sąlygos taip pat paaiškina, kodėl jo rezultatų negalima priskirti keturioms dešimties valandų dienoms: šiame bandyme darbo laikas buvo trumpinamas.

Ką žinome apie suspaustą savaitę

Suspaustų darbo savaičių sisteminė apžvalga apėmė 20 ilgalaikių tyrimų; 16 jų nagrinėjo pamaininį darbą, o tik du – dešimties valandų pamainų grafiką. Bendri savijautos ir darbo rezultatų duomenys buvo mišrūs. Trumpesnės savaitės bandymų išvadų šiam modeliui perkelti negalima, nes suspaustame grafike darbuotojas gauna ilgesnį poilsio tarpą išlaikydamas tą patį bendrą darbo laiką.

Kai kuriuose apžvalgos tyrimuose darbuotojai buvo labiau patenkinti pamainų tvarka, tačiau neatvykimų dėl ligos duomenys buvo mažiau palankūs. Tyrimai skyrėsi pamainų trukme, profesijomis ir tuo, su kokiu grafiku buvo lyginama. Todėl bendras apžvalgos rezultatas neatsako, kaip konkrečioje Lietuvos darbovietėje veiktų keturios ilgesnės dienos; jis parodo, kuriuos padarinius verta stebėti atskirai.

Lietuvos ribos: norma, grafikas ir poilsis

VDI darbo ir poilsio laiko paaiškinime nurodyta, kad darbo diena, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą, paprastai negali viršyti 12 valandų be pietų pertraukos, tarp pamainų turi būti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio, o per septynias paeiliui einančias dienas – bent 35 valandos nepertraukiamo poilsio. Darbo laiko norma nustatoma darbo sutartyje, o darbo laiko režimas nusako, kaip ta norma paskirstoma.

Taigi keturių ilgesnių dienų grafikas gali būti suderinamas su įprasta norma, jeigu laikomasi konkrečiam darbuotojui taikomų darbo ir poilsio reikalavimų. Trumpesnės savaitės atveju reikia aiškiai susitarti dėl mažesnės darbo laiko normos ir atlyginimo. Vien grafike pažymėta laisva diena sutartų valandų nepakeičia; taip pat negalima visiems darbuotojams automatiškai taikyti vienodų sąlygų, nes kai kurioms grupėms galioja specialios taisyklės.

Ką palyginti prieš keičiant grafiką

Darbdaviui naudinga iš anksto pasirinkti rodiklius, kurie parodys ir darbuotojo krūvį, ir veiklos rezultatą. Pirmasis yra faktiškai dirbtas laikas, įskaitant darbą per numatytą laisvą dieną bei neplanuotus viršvalandžius. Tik tada matyti, ar trumpesnė savaitė iš tiesų sutrumpėjo. Atliktų užduočių kiekį verta vertinti kartu su klaidomis, taisymais ir darbų terminais, nes spartesnis atlikimas gali perkelti sąnaudas į vėlesnį taisymą.

Paslaugų veikloje reikšmingi klientų laukimo laikas, neuždengtos pamainos ir darbų perdavimas. Darbuotojų savijautą galima vertinti šalia neatvykimų ir kaitos, nekeičiant vieno rodiklio kitu. Suspaustam grafikui ypač svarbu stebėti kokybę ilgesnės dienos pabaigoje, o sutrumpintam – ar užduotys neprasiskverbia į sutartą poilsio laiką. Taip pasirinkimas remiasi tikru darbo valandų, rezultatų ir savijautos skirtumu.