„Google“ duomenų centrui iškirsta 300 ha miško, reguliuotojas aiškinasi

Spalio 6 d. „Yle“ pranešė, kad Muhose, Suomijoje, planuojamo „Google“ duomenų centro teritorijoje iškirsta daugiau kaip 300 ha miško: bendrovės atstovas Sondre Ronander patikslino, jog kirtimas apėmė apie 330 ha. Jis pripažino: „Emme tässä tapauksessa yltäneet itse asettamiimme korkeisiin tavoitteisiin“ („Šiuo atveju nepasiekėme pačių sau iškeltų aukštų tikslų“). Kirtimo mastą bendrovė pripažįsta, tačiau klausimas dėl darbų teisėtumo tebėra nagrinėjamas.

Spalio 6 d. Suomijos leidimų ir priežiūros tarnyba paragino projektą vykdančią „Tuike Finland Oy“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki spalio 23 d. nutraukti aplinką reikšmingai keičiančius parengiamuosius darbus Muhose ir Kajanyje, kol bus baigtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Rašytinio bendrovės paaiškinimo, įskaitant atsakymą, ar ji laikysis raginimo, laukiama iki spalio 14 d. Tarnyba dar nėra paskelbusi galutinės išvados, kad kirtimas buvo neteisėtas.

Kas iškirsta ir kodėl kilo ginčas

Apytikris 300 ha skaičius nusako Muhoso projekto teritorijoje iškirstą mišką, o ne pastatyto duomenų centro dydį. „Google“ nurodyti maždaug 330 ha yra tikslesnis tos pačios vietovės kirtimo masto įvertinimas. Kajanyje, Otanmekio vietovėje, bendrovės atstovas nurodė atskirą, kiek mažesnį nei 200 ha kirtimo plotą; šių dviejų teritorijų skaičių suplakti į vieną Muhoso rodiklį būtų klaidinga.

Spalio 5 d. „Euronews“ reportaže Suomijos gamtos apsaugos asociacijos valdybos pirmininkė Hanna Halmeenpää teigė, kad daugiau kaip 300 ha miško Muhose iškirsta dar praėjusią žiemą; Muhoso meras Kimmo Hinno tame pačiame reportaže kalbėjo apie 13 mlrd. eurų „Google“ investicijų Suomijoje per dvejus metus. Mero minėta suma apima bendrovės veiklą šalyje, o ne vien šio sklypo statybos kainą. Gamtosaugininkų priekaištas susijęs su tuo, kad vietovė buvo pakeista dar nebaigus procedūros, skirtos būsimo projekto poveikiui ir alternatyvoms įvertinti.

Miško kirtimo faktas ir teisės pažeidimo klausimas yra skirtingi dalykai. Bendrovės patvirtintas plotas parodo fizinio pokyčio mastą, tačiau atsakymas dėl darbų teisėtumo priklauso ir nuo to, kokie darbai buvo atlikti, kokiais leidimais remtasi bei kaip jiems taikomos poveikio aplinkai vertinimo taisyklės. Būtent šias aplinkybes dabar aiškinasi priežiūros institucija.

Kodėl tarnyba prašo stabdyti darbus

Priežiūros tarnybos raginimas apima daugiau nei medžių šalinimą. Pagal jai pateiktus paaiškinimus projekto teritorijose jau nuimtas paviršinis gruntas, įrengti darbo keliai ir sandėliavimo vietos, keisti grioviai bei vandens nuvedimo sprendimai. Institucijos vertinimu, tokie veiksmai gali paveikti aplinką, kurios būklę ir būsimo projekto padarinius dar turi išnagrinėti vertinimo procedūra.

Poveikio aplinkai vertinimas turi padėti nustatyti tikėtinus reikšmingus padarinius prieš priimant sprendimus dėl projekto įgyvendinimo ir atliekant esminius parengiamuosius darbus. Jei vietovė iš esmės pakeičiama anksčiau, gali susiaurėti galimybė palyginti alternatyvas ar išvengti žalos. Šis procedūros tikslas paaiškina, kodėl tarnyba reaguoja į jau atliktus žemės darbus, nelaukdama, kol bus pastatyti patys duomenų centro pastatai.

Raginimas taikomas medžių šalinimui, kasimui, grunto ir uolienų tvarkymui, griovių keitimui, darbo kelių bei sandėliavimo vietų įrengimui. Planavimas, matavimai, grunto tyrimai ir nedidelio poveikio veiksmai, kurių padarinius lengva panaikinti, gali tęstis. Taigi ribojimas nukreiptas į darbus, kurie iš anksto pakeistų vertinamą teritoriją, o ne į visą projekto rengimą.

Ką atsako „Google“ ir kas sprendžiama toliau

„Google“ teigia, kad miško darbai atlikti sąžiningai, remiantis Suomijos miškų įstatymu. Bendrovės atstovas taip pat nurodė, kad Muhose ir Kajanyje buvo atlikti gamtos tyrimai bei imtasi priemonių vertingoms vietovėms apsaugoti. Po tarnybos raginimo bendrovė pažadėjo įsigilinti į jos pastabas, laikytis nurodymų ir Muhose pasodinti medžių 130 ha plote. Šie argumentai ir pažadas yra bendrovės pozicija vykstančiame procese, o ne galutinis institucijos sprendimas dėl ankstesnių darbų.

Priežiūros tarnyba rugsėjo 18 d. paprašė paaiškinimų iš „Tuike Finland Oy“, Muhoso ir Kajaanio savivaldybių bei jų statybų priežiūros padalinių. Abiejų projektų poveikio aplinkai vertinimai tebėra nebaigti, o jų ataskaitų tikimasi dar 2026 m. Įmonė dabar turi pateikti papildomą rašytinį atsakymą dėl raginimo. Jei ji jo nesilaikys, institucija gali svarstyti privalomas administracines priemones, prireikus taikydama ir baudą už nurodymų nevykdymą.

Muhoso atvejis parodo įtampą tarp didelių investicijų tempo ir aplinkos vertinimo eigos. Vietos gyventojams projektas siejasi su galimomis darbo vietomis ir nauja ekonomine veikla, o miško kirtimas jau pakeitė kraštovaizdį. Panašius duomenų centrus svarstančiame Baltijos regione aktualus klausimas būtų ne vien būsimas elektros ar vandens poreikis: svarbu ir tai, kiek vietovę galima pakeisti iki galutinio sprendimo dėl projekto poveikio. Artimiausias šios istorijos etapas – bendrovės atsakymas priežiūros tarnybai ir jos sprendimas, ar raginimo pakanka reikšmingiems darbams sustabdyti.

Taip pat skaitykite:

• ES duomenų centrams siūlo A–G skalę: matuos energiją ir vandenį
• Atšaukėte „Google“ programos prieigą: jos nukopijuoti duomenys lieka
• „Google Takeout“ archyvas: atsisiuntimas duomenų iš serverių neištrina