ES duomenų centrams siūlo A–G skalę: matuos energiją ir vandenį

Europos Komisija 2026 m. rugsėjo 21 d. priėmė deleguotąjį reglamentą dėl bendros ES duomenų centrų vertinimo schemos: jo tekstas numato atskiras A–G energijos ir vandens efektyvumo klases centrams, kurių įrengtos IT įrangos galios poreikis siekia bent 500 kW, o pirmąsias elektronines etiketes Europos duomenų centrų bazė turėtų parengti iki 2027 m. rugpjūčio 15 d. Aktą dar gali užginčyti Europos Parlamentas arba ES Taryba, todėl šiuo metu etiketės neišduodamos.

Debesijos ar dirbtinio intelekto infrastruktūros pirkėjui raidės parodytų konkretaus duomenų centro veiklos rodiklius, o ne viso operatoriaus ar atskiros skaičiavimo paslaugos įvertinimą. Nepriklausomas leidinys „2EU“ pranešimą apie schemą sieja su augančiu infrastruktūros poreikiu ir cituoja Komisijos vykdomąją pirmininko pavaduotoją Teresą Riberą: „Tripling our data centre capacity cannot mean tripling the pressure on our grids, our water and our energy bills.“

Energijos ir vandens raidės vertins skirtingus dalykus

Reglamento prieduose energijos A klasė siejama su ne didesniu kaip 1,15 PUE, G – su didesniu kaip 1,9 PUE; vandens A klasė siejama su ne didesniu kaip 0,1 WUE, G – su didesniu kaip 1,0 WUE. Tarpinėms klasėms nustatytos atskiros kiekvieno rodiklio ribos. Taigi tas pats centras galėtų turėti gerą energijos klasę ir prastesnę vandens klasę: vienos bendros raidės visam jo poveikiui schema nenumato.

PUE yra visos centro sunaudotos energijos ir jo IT įrangos sunaudotos energijos santykis. Bendrosios sąnaudos apima ir aušinimą, elektros paskirstymą bei kitą infrastruktūrą; pagal numatytą metodiką jos gali apimti daugiau energijos šaltinių nei vien elektra. Mažesnis santykis reiškia, kad mažesnė energijos dalis tenka centro veiklai už IT įrangos ribų. Jis savaime neparodo, kiek naudingo skaičiavimo darbo atliko serveriai.

WUE gėlo vandens kiekį, patenkantį į centro sistemą, susieja su IT įrangos sunaudota energija. Vanduo gali būti naudojamas aušinimui ir kitoms centro funkcijoms, o uždaroje aušinimo sistemoje cirkuliuojantis tas pats vanduo neturi būti vėl skaičiuojamas kaip naujas įtekėjimas. Ši metodika paaiškina, kodėl energijos klasė negali pakeisti vandens klasės: pasirinktas aušinimo būdas gali skirtingai veikti abi sąnaudas.

Raides reikės vertinti kartu su vietos sąlygomis. Etiketėje numatytas aušinimo laipsniadienių rodiklis, padedantis suprasti klimato įtaką centro aušinimo poreikiui. Prie etikečių taip pat būtų pateikiamas bendras paaiškinimas, kaip PUE ir WUE gali priklausyti nuo centro dydžio, amžiaus, tipo bei užimtumo ir kodėl tas pats vandens rodiklis skirtingai svarbus vandens stokojančiose vietovėse.

Etiketė rodytų ir centro ryšį su energetikos sistema

Numatytoje etiketėje būtų nurodyti centro pavadinimas, operatorius, tipas, vieta, dydžio kategorija ir ataskaitinis laikotarpis. Joje taip pat būtų energijos šaltinių išskaidymas ir QR kodas, vedantis į viešą įrašą Europos duomenų centrų bazėje. Tai leistų pirkėjui susieti klases su konkrečia infrastruktūros vieta ir laikotarpiu, o skirtingų centrų rodiklius vertinti atsižvelgiant į jų sąlygas.

Kiti etiketės laukai parodytų, ar centras teikia lankstumo paslaugas elektros tinklui ir ar yra pasirengęs perduoti perteklinę šilumą išoriniams naudotojams. Lankstumas gali apimti apkrovos perkėlimą nuo didžiausios elektros paklausos valandų. Pasirengimas perduoti šilumą reiškia, kad centre įrengtos jai surinkti reikalingos priemonės; vien šis įrašas dar nereikštų, kad šiluma jau tiekiama pastatams. Šie laukai papildo efektyvumo raides informacija apie centro veiklą energetikos sistemoje.

Vertinimas remtųsi operatorių teikiamais duomenimis

Etiketė būtų automatiškai sudaroma iš rodiklių, kuriuos operatoriai teikia pagal jau veikiančią ES ataskaitų sistemą. Priimtas tekstas reikalauja patikimų, tikslių ir atkuriamų matavimo ar skaičiavimo metodų. Tačiau viešai rodoma etiketė būtų atrinkta pateiktų duomenų dalis, o ne visas centro techninių duomenų rinkinys.

Bendros infrastruktūros centre ne visus IT įrangos duomenis gali tiesiogiai rinkti pastato operatorius: dalį įrangos valdo jo klientai. Jei operatorius negali apskaičiuoti reikiamų rodiklių visam kompiuterių patalpų plotui, jis turėtų nurodyti, kokią šio ploto dalį apima pateikti duomenys. Pirkėjui tai svarbi riba, nes vienodai atrodančios etiketės gali remtis skirtingos apimties matavimais.

Mažesni centrai galėtų prisijungti prie vertinimo savanoriškai, jei pateiktų reikiamus rodiklius. Savanoriškai dalyvauti galėtų ir dar neveikiantys centrai: iš pradžių jie teiktų projektinius veiklos duomenis, o pradėję veikti – faktinius. Todėl lyginant centrų etiketes būtų svarbu atskirti planuojamos infrastruktūros įvertinimą nuo jau veikiančio centro rezultatų.

Minimalūs veiksmingumo reikalavimai dar svarstomi

Vertinimo schema parodytų centro rodiklius, tačiau pati nenustatytų minimalios klasės, kurią kiekvienas operatorius privalėtų pasiekti. Dėl galimų minimalių veiksmingumo standartų Komisija pradėjo atskirą viešąją konsultaciją. Jos rezultatai bus naudojami rengiant galimą teisės akto pasiūlymą; būsimi privalomi reikalavimai ir dabar numatytos informacinės etiketės yra skirtingi sprendimai.

Debesijos ir DI paslaugų pirkėjas, atsiradus viešoms etiketėms, galėtų palyginti centrų infrastruktūros energijos ir vandens rodiklius bei papildomą informaciją apie energijos šaltinius. Etiketė būtų priskiriama centrui, kuriame veikia įranga, todėl ji savaime neapskaičiuotų konkretaus kliento programos ar skaičiavimo užduoties sąnaudų. Artimiausias schemos etapas – Parlamento ir Tarybos priežiūra; jai pasibaigus be prieštaravimų, pagal priimtame tekste numatytą terminą turėtų atsirasti pirmieji vieši konkrečių centrų įvertinimai.