DI raštingumas pagal ES aktą: vien skaidrių darbuotojams gali nepakakti

|Autorius: QUASA redakcija|4 min. skaitymo| 1
DI raštingumas pagal ES aktą: vien skaidrių darbuotojams gali nepakakti

Pagal ES DI akto 4 straipsnį DI sistemų tiekėjai ir jas naudojančios organizacijos turi imtis priemonių darbuotojų bei kitų jų vardu su šiomis sistemomis dirbančių žmonių raštingumui ugdyti. Lietuvos darbdaviui svarbu atsižvelgti į žmonių žinias ir patirtį, sistemos naudojimo aplinkybes bei asmenis, kuriuos jos naudojimas gali paveikti. Įstatymas nereikalauja garantuoti konkretaus kiekvieno žmogaus žinių lygio.

Proporcingą programą galima sudaryti keturiais žingsniais: surašyti realius DI naudojimo atvejus, susieti juos su žmonių grupėmis ir galimomis klaidomis, parinkti tikslinį mokymą ir išsaugoti atliktų veiksmų įrašus. Vienoda skaidrių prezentacija visiems gali suteikti bendrą pagrindą, tačiau ji savaime neparodo, kaip darbuotojas turėtų elgtis gavęs klaidingą rezultatą konkrečioje užduotyje.

Sudarykite DI naudojimo inventorių

Pradėkite nuo darbo užduočių, kurioms pasitelkiamas DI, o ne nuo mokymų katalogo. Įtraukite organizacijos įsigytas sistemas ir bendros paskirties priemones, kurias žmonės naudoja darbui. Pasikalbėkite su padaliniais: kasdien naudojama priemonė gali nebūti centriniame pirkimų sąraše, o vienas įrankis skirtingose komandose gali atlikti skirtingas užduotis.

Kiekvienam naudojimo atvejui sukurkite atskirą įrašą. Pildomo inventoriaus laukus galima išdėstyti taip:

  • Sistemos pavadinimas, tiekėjas, atsakingas padalinys ir konkretus naudojimo tikslas.
  • Įvedami duomenys ir sistemos rezultatas: ką ji parengia, siūlo, klasifikuoja ar prognozuoja.
  • Kas įveda duomenis, kas peržiūri rezultatą ir kas priima galutinį sprendimą.
  • Kam rezultatas skirtas ir kuriuos žmones jo panaudojimas gali paveikti.
  • Galima klaida, žmogaus kontrolės veiksmas ir kanalas pranešti apie problemą.

Vienas įrašas turėtų apibūdinti vieną naudojimo tikslą, net jei ta pati priemonė naudojama ir reklamos juodraščiui, ir kandidatų vertinimui. Taip matyti, kodėl tiems patiems naudotojams gali reikėti skirtingų taisyklių. Kai DI pasitelkiamas kandidatams vertinti ar darbo santykiams valdyti, atskirai spręskite, ar sistema priskirtina didelei rizikai; inventorius yra atspirties taškas tokiam vertinimui, o ne jo išvada.

Susiekite žmonių grupes su klaidų scenarijais

Prie kiekvieno inventoriaus įrašo nurodykite žmones, kurie sistemą naudoja, prižiūri jos rezultatą arba remiasi juo priimdami sprendimą. Įtraukite ir darbdavio vardu veikiančius rangovus, jei jų užduotis apima DI sistemos naudojimą. Grupuokite pagal veiksmą: tekstą rengiantis darbuotojas, atrankos rezultatą tvirtinantis vadovas ir sistemos veikimą prižiūrintis specialistas turi suprasti nevienodas klaidas.

Mokymo turinį lengviau apibrėžti per sąlyginius darbo epizodus. Kiekvienam iš anksto įrašykite, kas pastebi problemą, kokį veiksmą sustabdo ir kam ją perduoda:

  • Teksto rengimo priemonė pateikia įtikinamą, bet neegzistuojančią nuorodą. Kas patikrina teiginį prieš publikavimą?
  • Darbuotojas ketina į bendros paskirties priemonę įkelti kliento duomenis. Kaip jis nustato, ar toks įvedimas leidžiamas?
  • DI pasiūlytas kandidatų sąrašas praleidžia tinkamą žmogų. Kaip atrankos specialistas peržiūri rezultatą prieš siųsdamas kvietimus į pokalbį?
  • Vadovas gauna DI parengtą darbuotojo vertinimo santrauką. Kaip jis atskiria pirminius faktus nuo sistemos išvadų prieš priimdamas sprendimą?

Tai sąlyginiai pratimai, o ne konkrečios įmonės įvykiai. Pasirinkite tik tuos, kurie atitinka inventoriuje užfiksuotas užduotis, ir įvardykite organizacijoje galiojantį sprendimo ar pranešimo kanalą. Scenarijus naudingas tada, kai dalyvis gali parodyti konkretų veiksmą: patikrinti faktą, sulaikyti duomenų įvedimą, peržiūrėti atranką arba paprašyti pirminės informacijos.

Parinkite mokymą pagal vaidmenį

Europos Komisijos DI raštingumo paaiškinimuose nurodoma, kad vieno privalomo mokymo formato ar žinių testo nėra, o vien perskaityti sistemos instrukciją daugeliu atvejų gali būti neveiksminga. Pažymėjimas taip pat neprivalomas: organizacija gali saugoti vidinius mokymo ir kitų supažindinimo priemonių įrašus. Didelės rizikos sistemų naudotojams gali būti svarbūs papildomi reikalavimai, susiję su darbuotojų pasirengimu prižiūrėti sistemos veikimą.

Visoms grupėms galima suteikti bendrą pagrindą apie organizacijoje naudojamą DI, jo galimybes, ribas ir naudojimo taisykles. Toliau mokymo matricą pildykite pagal tai, ką žmogus turi atlikti:

  • Kasdieniai naudotojai: leidžiamos užduotys ir duomenys, sugeneruotų faktų tikrinimas, sąlygos rezultatui atmesti ar perduoti peržiūrėti.
  • Sprendimus tvirtinantys vadovai: sistemos išvesties reikšmė, sprendimui būtini pirminiai duomenys ir atvejai, kai reikia papildomos žmogaus peržiūros.
  • Techniniai prižiūrėtojai: sistemos paskirtis ir ribos, pastebėtų klaidų registravimas, pakeitimų perdavimas naudotojams ir problemų eskalavimas.
  • Darbdavio vardu veikiantys rangovai: jų užduočiai reikalingos naudojimo taisyklės, kontrolės veiksmai ir pranešimo kanalas.

Formatą rinkitės pagal siekiamą gebėjimą. Trumpas paaiškinimas tinka sąvokoms, o klaidingos išvesties atpažinimą geriau aptarti per praktinę užduotį. ES portalo pristatytoje praktikų saugykloje aprašyta daugiau kaip 40 iniciatyvų, tarp jų formalūs mokymai, dirbtuvės, informavimo ir tarpusavio mokymosi veiklos. Pasirinkta forma turi atitikti jūsų žmonių užduotis ir naudojamas sistemas; kitos organizacijos pavyzdžio pakartojimas savaime atitikties neužtikrina.

Išsaugokite sprendimų ir mokymo įrodymus

Minimalus įrodymų paketas turėtų leisti atsekti ryšį tarp sistemos, žmogaus vaidmens, numatytos klaidos ir pasirinktos mokymo priemonės. Išsaugokite inventoriaus versiją, grupių ir scenarijų sąrašą, mokymo turinį, jo pateikimo datą bei dalyvių arba kitokio supažindinimo įrašą. Prie kiekvienos grupės pridėkite trumpą paaiškinimą, kodėl pasirinkta forma jai tinka.

Įrašykite ir tai, kas atsakingas už programos atnaujinimą pasikeitus sistemai, jos paskirčiai ar žmonėms, kurie remiasi jos rezultatu. Jei per pratimą paaiškėja, kad darbuotojai nežino, kur pranešti apie klaidingą išvestį, užfiksuokite ne vien dalyvavimą, bet ir pataisytą darbo tvarką. Toks paketas nėra automatinė atitikties garantija; jis parodo, kokių priemonių darbdavys ėmėsi ir kaip jas susiejo su realiu DI naudojimu.

Taip pat skaitykite:

Dalintis:

Susiję straipsniai

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Gaukite naujausias Web3, DI ir kriptovaliutų naujienas tiesiai į savo el. pašto dėžutę.

0