30 % ar faktinės išlaidos: kūrėjui svarbi tikroji sąnaudų dalis

Pagal VMI išlaidų atskaitymo taisykles individualios veiklos pajamas galima mažinti dokumentais pagrįstomis faktinėmis išlaidomis arba 30 % pajamų suma, kurios išlaidų dokumentais pagrįsti nereikia. Jeigu abu būdai leidžiami, o per metus atskaitomos faktinės išlaidos nesiekia 30 % pajamų, supaprastintas būdas paprastai sumažins mokesčiams skaičiuojamą pelną labiau. Viršijus šią ribą, reikia įvertinti ir mokesčių skirtumą, ir faktinių išlaidų dokumentavimo kainą.

Svarbi ne visa kūrėjo išleista suma, o tai, kiek jos galima pripažinti konkrečių metų veiklos išlaidomis. Nusipirktas daiktas kainuoja tiek pat pasirinkus bet kurį būdą; pasirinkimas pakeičia atskaitymą, o ne paties pirkinio kainą. Todėl sprendimui reikia atskirai matyti išleistus pinigus, pradinį pelną po atskaitymo ir sumą, kuri liks sumokėjus GPM, PSD bei VSD.

Kurios kūrėjo išlaidos patenka į palyginimą

Filmavimu užsiimančiam kūrėjui gali būti aktuali įrangos nuoma ir reklama, dizaineriui – darbui reikalinga programinė įranga, interneto ryšys ar profesinis mokymasis. Šias kategorijas aptaria 2026 m. individualios veiklos išlaidų gidas. Pirkinių pavadinimas savaime nesuteikia teisės jų atskaityti: reikia pagrįsti ryšį su pajamoms gauti vykdoma veikla.

Jei telefonas, internetas ar įranga naudojami ir asmeniškai, skaičiuojant faktines išlaidas svarbi veiklai tenkanti dalis. Didesnės vertės ilgalaikio turto įsigijimo suma taip pat gali būti paskirstoma per naudojimo laikotarpį. Kūrėjas gali šiemet apmokėti visą pirkinį, tačiau šių metų palyginime turėti tik dalį leidžiamų išlaidų. Dėl to sąnaudų procentą verta apskaičiuoti jau atrinkus tais metais atskaitomas sumas.

Vienodos pajamos ir keturios sąnaudų dalys

Toliau pateikti sąlyginiai 2026 m. scenarijai, kuriuos galima pakartoti keičiant vien išlaidų dydį. Kiekvienu atveju metinės individualios veiklos pajamos yra 30 000 Eur, nurodytos faktinės išlaidos laikomos visiškai leidžiamomis tais metais, o pajamų iš darbdavio nėra. Taikant 30 % būdą, atskaitoma 9 000 Eur ir lieka 21 000 Eur pradinis pelnas prieš tolesnį mokesčių skaičiavimą.

• 10 % sąnaudų: faktiškai išleista 3 000 Eur. Atskaičius faktines išlaidas, pradinis pelnas būtų 27 000 Eur; pasirinkus 30 % būdą – 21 000 Eur.
• 30 % sąnaudų: faktiškai išleista 9 000 Eur. Abiem būdais pradinis pelnas būtų 21 000 Eur.
• 40 % sąnaudų: faktiškai išleista 12 000 Eur. Atskaičius faktines išlaidas, pradinis pelnas būtų 18 000 Eur; pasirinkus 30 % būdą – 21 000 Eur.
• 60 % sąnaudų: faktiškai išleista 18 000 Eur. Atskaičius faktines išlaidas, pradinis pelnas būtų 12 000 Eur; pasirinkus 30 % būdą – 21 000 Eur.

Šios sumos parodo atskaitymo poveikį pradinei bazei, o ne galutinę mokestinę naudą. Pavyzdžiui, 40 % scenarijuje faktinių išlaidų būdas ją sumažina 3 000 Eur daugiau nei supaprastintas būdas. Kūrėjas dėl to nesusigrąžina 3 000 Eur: tikrasis skirtumas priklausys nuo mokesčių, apskaičiuotų pagal kiekvieną pasirinkimą.

Ką kainuoja faktinių išlaidų pagrindimas

Renkantis faktines išlaidas reikia išsaugoti kiekvieną atskaitymą pagrindžiantį apskaitos dokumentą su privalomais rekvizitais, pavyzdžiui, tinkamą sąskaitą faktūrą ar kasos kvitą. Kai pirkinys naudojamas ir veiklai, ir asmeniniams poreikiams, pravartu išsaugoti paaiškinimą, kaip nustatyta veiklai priskirta dalis. Vien mokėjimo įrašas banke gali neatskleisti, kokia prekė ar paslauga įsigyta.

Dokumentavimo kaina nėra vien buhalterio sąskaita. Tai ir laikas, skirtas rinkti prenumeratų bei smulkių pirkinių dokumentus, atskirti asmeninį naudojimą, priskirti išlaidas tinkamam laikotarpiui ir taisyti trūkstamus duomenis. Kūrėjui, kurio leidžiamos išlaidos artimos supaprastinto atskaitymo sumai, šis papildomas darbas gali nusverti nedidelį mokesčių skirtumą. Pasirinkus supaprastintą būdą, atskaitomai išlaidų sumai pagrįsti dokumentų nereikia, tačiau pajamas vis tiek būtina apskaityti.

Kaip nustatyti, kiek liks po mokesčių

Abiem būdais galutinę sumą skaičiuokite nuo tų pačių pajamų atėmę tas pačias faktiškai apmokėtas veiklos išlaidas. Tada kiekvienam variantui atskirai atimkite apskaičiuotus GPM, PSD ir VSD, o faktinių išlaidų variantui įvertinkite papildomą apskaitos paslaugos kainą arba savo dokumentavimo laiką. Jei faktinės išlaidos ir supaprastintas atskaitymas lygūs, pradinė bazė sutampa, todėl sprendimą gali lemti administravimo sąnaudos.

„Sodros“ individualios veiklos skaičiuoklė leidžia pasirinkti abu atskaitymo būdus, tačiau jos rezultatai preliminarūs: skaičiuojant GPM neįvertinamos visos kitos gyventojo metinės pajamos. Ji taip pat nurodo, kad gavus bent dalį veiklos pajamų iš darbdavio galima rinktis tik faktines išlaidas. Taigi sąlyginis keturių scenarijų palyginimas taikomas tik žmogui, kuriam abu būdai prieinami.

Savo atveju įveskite tas pačias metines pajamas du kartus, kiekvieną kartą pasirinkdami kitą išlaidų būdą. Veiklos laikotarpį, draustumą, pensijų kaupimą ir jau sumokėtas įmokas palikite vienodus, kad skirtumą rodytų būtent pasirinktas atskaitymas. Jei turite kitų metinių pajamų, preliminaraus skaičiuoklės GPM nelaikykite galutine mokėtina suma.

Taip pat skaitykite:

• „Freshworks“ perka „Torii“: DI išlaidas seks iki žetono
• „Contribee“ ar „Patreon“: 0 % kūrėjui nereiškia nemokamo rėmimo
• „Anthropic“ agentai dirba 6 kartus ilgiau, juniorų dalis traukiasi