ESA renkasi „Vast“ po TKS, bet europiečių vietos orbitoje dar negarantuotos

2026 m. spalio 5 d. per 77-ąjį Tarptautinį astronautikos kongresą Europos kosmoso agentūra (ESA) ir JAV bendrovė „Vast“ pasirašė memorandumą dėl galimo bendradarbiavimo žemojoje Žemės orbitoje po Tarptautinės kosminės stoties (TKS) veiklos pabaigos; ESA vadovas Josefas Aschbacheris šį žingsnį pavadino „an important step“. Dokumento pradinis galiojimo laikotarpis – treji metai. Pirmoji numatyta užduotis – bendra galimybių studija, turinti parengti veiksmų gaires ir preliminarų grafiką galimiems privalomiems susitarimams.

Memorandumas atveria derybas dėl ESA astronautų misijų į kuriamą „Haven“ stotį, tyrimų joje ir galimo europinės įrangos indėlio. Vietos įgulai bei moksliniams eksperimentams dar neužsakytos, finansavimas nepaskirtas. Jau suplanuotas keturių pilotuojamų misijų į TKS ir „Haven-1“ 2027 m. bendradarbiavimas, aprašytas „AstroSpace“ apžvalgoje, priklauso ankstesniam etapui; naujojo dokumento taikinys – laikotarpis po TKS.

Kas sutarta dėl „Haven“, o kam dar reikės sutarčių

ESA ir „Vast“ susitarė nagrinėti konkrečias bendradarbiavimo sritis, tačiau jų sąrašas dar nenustato perkamų paslaugų apimties. Studija turės parodyti, kuriuos pasiūlymus galima paversti techniniais reikalavimais ir komercinėmis sąlygomis. Skirtumas tarp dabartinio dokumento ir būsimos sutarties matomas kiekvienoje jo kryptyje:

• Sutarta: kartu įvertinti galimybes ir sudaryti tolesnių derybų gaires. Dar nesutarta: kokias paslaugas ESA pirktų, už kokią kainą ir iš kokių lėšų.
• Sutarta: svarstyti astronautų misijas į „Haven“ bei galimą ESA įrangos arba infrastruktūros indėlį. Dar nesutarta: kiek Europos astronautų vietų būtų rezervuota, kada vyktų skrydžiai ir kokia įranga būtų įrengta.
• Sutarta: tirti bendras mokslines programas, vietą eksperimentams, krovinių pristatymą ir grąžinimą bei įgulos laiką tyrimams. Dar nesutarta: kokie bandymai vyktų ir kiek stoties išteklių jiems tektų.
• Sutarta: keistis informacija apie galimybę būsimiems europiniams krovininiams ar pilotuojamiems erdvėlaiviams aptarnauti „Haven“. Dar nesutarta: pagal šį memorandumą kurti tokį laivą arba užsakyti jo skrydį.

Šis atskyrimas svarbus ir „Vast“ vaidmeniui. ESA pasirinko bendrovę kaip partnerę tolesniam galimybių nagrinėjimui, tačiau agentūra vertina ir kitus būdus tęsti veiklą orbitoje. Vien memorandumas dar nesuteikia „Vast“ išskirtinių teisių aptarnauti Europos astronautus po TKS, o „Haven“ ateities vaidmuo priklausys nuo būsimos stoties parengties ir naujų susitarimų.

Kodėl derybose svarbu daugiau nei astronautų bilietai

Po TKS Europai reikės ne vien transporto į orbitą, bet ir tinkamos vietos mikrogravitacijos tyrimams. Eksperimentams būtina įranga stotyje, erdvė bandymams, galimybė atgabenti medžiagas ir sugrąžinti mėginius. Todėl memorandume kartu minimi mokslinių kampanijų planavimas, krovinių pajėgumai ir laikas, kurį stoties įgula galėtų skirti darbui su ESA bandymais.

Įgulos laikas tarp ESA misijų yra atskiras derybų klausimas. Jei „Haven“ dirbantys astronautai galėtų vykdyti Europos tyrimų užduotis ir tada, kai ESA astronautas stotyje neskrenda, eksperimentų tęstinumas mažiau priklausytų nuo pavienių europiečių skrydžių. Tam reikėtų apibrėžti, kokius darbus atliktų įgula, kaip būtų planuojamas jų laikas ir kokia prieiga prie rezultatų būtų suteikta tyrėjams. Dabartinis memorandumas tokių sąlygų nenustato.

Krovinių gabenimas apima visą eksperimento eigą. Į orbitą turi patekti įranga ir bandiniams reikalingos medžiagos, o po bandymo dalį mėginių reikia pargabenti tyrimui Žemėje. Jeigu būtų sutarta dėl vietos eksperimentui, bet nepakaktų pristatymo ar grąžinimo pajėgumų, tyrėjai negalėtų suplanuoti visos darbų sekos. Todėl galimybių studijoje šias paslaugas reikės vertinti kartu su įgulos laiku ir vieta stotyje, o ne kaip atskirus kelionės į orbitą etapus.

Galimas ESA įrangos indėlis taip pat turi platesnę reikšmę už vienkartinį skrydį. Nuosavai tyrimų įrangai stotyje reikėtų suderinti techninį pritaikymą, jos gabenimą, priežiūrą ir naudojimo teises. Jei agentūra pasirinktų tik „Vast“ siūlomą infrastruktūrą, sutartyje vis tiek tektų apibrėžti mokslui skirtus pajėgumus. Nuo šių sprendimų priklausytų, kiek nuosekliai Europos institutai galėtų planuoti bandymus, o ne laukti atskiros įgulos misijos.

Esamos misijos ir laikotarpis po TKS – skirtingi planai

ESA ryšys su „Vast“ jau davė konkrečių artimesnio laikotarpio projektų. ESA orbitinės veiklos apžvalgoje nurodoma, kad Thomas Pesquet, Aleš Svoboda ir Adrianos Golemis pradėjo ruoštis „Vast“ privačiai misijai į TKS, o Arnaud Prost numatomas pirmajam skrydžiui į „Haven-1“. Šie planai yra ankstesnio bendradarbiavimo dalis ir savaime nenustato, kaip dažnai Europa galės naudotis vėliau veikiančia „Haven“ stotimi.

Naujasis memorandumas pakeičia ankstesnį Berlyne pasirašytą ESA ir „Vast“ dokumentą ir praplečia svarstomas sritis. Tai leidžia į vieną būsimų derybų darbotvarkę įtraukti astronautų skrydžius, mokslą, infrastruktūrą ir transportą. Tačiau kiekvienai iš šių veiklų reikės sprendimo, ar siūlomas modelis tinka ESA poreikiams, ir tik po to – apibrėžtų paslaugų bei finansinių įsipareigojimų.

„Vast“ yra vienas iš ESA svarstomų kelių: agentūra taip pat plėtoja ryšius su „Axiom Space“ ir „Starlab“, nagrinėja europinės orbitinės stoties galimybę ir rengia krovinių gabenimo pajėgumus. Šių krypčių poreikį didina tai, kad būsimi tyrimai ir astronautų skrydžiai turės tęstis pasibaigus TKS veiklai. Kiek realių galimybių suteiks „Haven“, parodys bendra studija ir po jos galintys atsirasti privalomi susitarimai.

Taip pat skaitykite:

• ESA ir Mistral jungia DI su kosmosu, bet susitarimas dar be projektų
• „LinkedIn“ kūrėjų paieška turi penkis filtrus, bet Lietuvai dar uždaryta
• „DeepL“ ar „Google Translate“: taisyklinga lietuvių kalba dar nėra tiksli