ESA ir Mistral jungia DI su kosmosu, bet susitarimas dar be projektų

Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josef Aschbacher ir „Mistral“ generalinis direktorius Arthur Mensch rugsėjo 16 d. Paryžiuje pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo dirbtinio intelekto (DI) srityje; apie jį agentūra paskelbė rugsėjo 23 d., kaip nurodoma „TecheNet“ publikacijoje. Susitarimas skirtas nagrinėti, kaip „Mistral“ modeliai ir infrastruktūra galėtų būti naudojami ESA inžinerijoje, moksle ir operacinėje veikloje.

ESA pranešime apie bendradarbiavimą Aschbacheris siekį apibūdino žodžiais „innovative, secure and trusted AI solutions“. Protokolas nustato bendrą veiklos kryptį, tačiau jame neįvardyta nauja kosminė misija, produktas, finansavimo suma ar diegimo grafikas. Abi organizacijos remiasi anksčiau pradėtais bendrais DI darbais, o nauji taikymai dar turės būti apibrėžti atskirai.

Žemės stebėjimas, misijų projektavimas ir operacijos

Viena įvardytų krypčių – didelių Žemės stebėjimo duomenų kiekių apdorojimas. Tokios informacijos vertė priklauso ne vien nuo sukauptų palydovinių duomenų: specialistams reikia surasti reikšmingą medžiagą, susieti ją su mokslo žiniomis ir paversti naudinga analizei. Susitarimas leidžia tirti, kur „Mistral“ techninės galimybės šį darbą palengvintų, bet konkretaus naujo duomenų produkto ar paslaugos dar neapibrėžia.

Inžinerijoje kalbama apie pagalbą projektuojant misijas ir atliekant techninę analizę. DI čia galėtų palengvinti darbą su sukauptomis žiniomis ir pasikartojančiomis užduotimis, kai reikia susirasti tinkamą informaciją ar parengti medžiagą specialistų vertinimui. Tai tyrimo kryptys, o ne pranešimas, kad kuriam nors įvardytam erdvėlaiviui jau parinktas „Mistral“ modelis. Misijos projektavimo pagalbininkas ir pačios misijos valdymo sistema yra skirtingos paskirties įrankiai.

Operacinėje veikloje ESA numato nagrinėti techninių sprendimų palaikymą, tačiau sprendimus turi priimti žmonės. Ši formuluotė nusako numatomą DI vaidmenį: jis galėtų pateikti ar sutvarkyti darbui reikalingą informaciją, o atsakomybė už veiksmą liktų specialistams. Agentūra taip pat mini įgūdžių ir žinių plėtrą, taigi bendradarbiavimas apima ne tik programinę įrangą, bet ir gebėjimą ją taikyti kosmoso veiklos užduotims.

„Orbit“ ir EVE parodo, nuo ko bendradarbiavimas prasideda

ESA jau mini du bendrus darbus. „Orbit“ yra saugus DI asistentas, padedantis inžinerinėje veikloje, o EVE („Earth Virtual Expert“) – per agentūros Φ-lab su Europos partneriais kuriama specializuota Žemės stebėjimo ir Žemės mokslų priemonė. Jų paskirtis skiriasi: vienas siejamas su inžinierių darbu, kitas – su prieiga prie konkrečios mokslo srities žinių. Šie jau vykdomi darbai paaiškina, kodėl naujasis protokolas reiškia bendradarbiavimo plėtrą, o ne jo pradžią.

EVE atvejis taip pat parodo, ką reiškia modelį pritaikyti kosmoso srities informacijai. ESA Φ-lab aprašyme nurodoma, kad EVE pagrindas „EVE-Instruct“ sukurtas iš „Mistral Small 3.2“ modelio ir papildomai pritaikytas Žemės stebėjimo bei Žemės mokslų klausimams. Sistemoje naudojama dokumentų paieška, kad atsakymai būtų susieti su atrinkta srities medžiaga. Tai konkretus pavyzdys, kaip bendro pobūdžio modelis papildomas specializuotomis žiniomis.

Gebėjimas atsakyti į klausimus apie Žemės stebėjimą savaime nereiškia, kad įrankis skirtas valdyti palydovą ar atlikti visas palydovinių vaizdų analizės užduotis. „Orbit“ ir EVE demonstruoja jau pasirinktas darbo kryptis, tačiau paskelbtas protokolas nesusieja jų su naujos misijos terminu ar nauju užsakymu. Tolesnė jų raida ir būsimi pritaikymai priklausys nuo atskirų techninių bei organizacinių sprendimų.

Europos infrastruktūra yra susitarimo dalis

Partneriai ketina nagrinėti ir tai, kaip tinkamas DI galimybes būtų galima diegti Europos infrastruktūroje. ESA įvardija saugumą, atsparumą, atsekamumą, galimybę atlikti auditą ir jautrios informacijos apsaugą. Šie dalykai tiesiogiai susiję su inžinerinių bei operacinių duomenų naudojimu: svarbu žinoti, kokia informacija pateikiama sistemai, kaip tvarkomi jos veikimo įrašai ir ar veikimą galima patikrinti.

Europos technologinio savarankiškumo siekis čia apima ir modelius, ir infrastruktūrą. „Mistral“ turi abiejų sričių kompetenciją, o ESA ieško būdų pritaikyti ją savo veiklai išlaikant reikiamą kontrolę. Kol kas tai numatyta nagrinėti: protokolas nenurodo, kur veiks būsimas įrankis, kokie duomenys jam bus perduoti ar kokios apsaugos priemonės bus įdiegtos. Tokius pasirinkimus lems konkretaus taikymo paskirtis ir jo reikalavimai.

Ką reikštų perėjimas nuo protokolo prie projekto

Ketinimų protokolas sukuria pagrindą ieškoti bendrų sprendimų, tačiau pats nenustato, kuri idėja bus finansuojama ir kada ji taps veikiančia ESA sistema. Naujam projektui reikėtų apibrėžti užduotį, atsakingus vykdytojus, reikalingus duomenis, infrastruktūrą ir įgyvendinimo sąlygas. Tik tada būtų galima spręsti, ar kalbama apie tyrimą, bandomąjį diegimą, ar nuolatinį naudojimą.

Artimiausias reikšmingas šios istorijos pokytis būtų konkretaus bendro taikymo paskelbimas su jo paskirtimi ir įgyvendinimo planu. Jis parodytų, kuri iš dabar įvardytų krypčių – Žemės stebėjimas, inžinerija ar operacijos – pereina į naują praktinį darbą ir kokį vaidmenį jame atliks „Mistral“ technologija.

Taip pat skaitykite:

• ChatGPT ar Gemini „Deep Research“: šaltinių gausa dar nereiškia tikslumo