Seimas palaikė DI klastočių draudimą, nors teisininkai abejoja

Spalio 8 d. Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymui Visuomenės informavimo įstatyme atskirai uždrausti tam tikrų dirbtiniu intelektu (DI) sukurtų klastočių skleidimą; iniciatorė jo tikslą nusakė taip: „Privalome apsaugoti demokratinius procesus nuo piktnaudžiavimo dirbtinio intelekto technologijomis.“ Pritarimas po pateikimo leidžia projektą svarstyti toliau, tačiau siūlomas draudimas dar negalioja.

BNS pranešime nurodyta, kad už projektą balsavo 51 Seimo narys, penki buvo prieš, 11 susilaikė; Seimo Teisės departamentas abejoja atskiros draudimo kategorijos praktine nauda, o Teisingumo ministerija pažymi, kad pakeitimą prieš priimant reikėtų notifikuoti Europos Komisijai. Taigi ginčas vyksta dėl konkrečios naujos taisyklės: ar DI naudojimas suteikia pagrindą atskirai drausti turinį, kurio žala jau gali būti vertinama pagal galiojančias nuostatas.

Kokį turinį apimtų pataisa

Siūlymas skirtas DI priemonėmis sukurtam arba iš esmės pakeistam turiniui, kuris sudaro klaidingą įspūdį apie tikrus asmenis, jų tapatybę, pasisakymus ar veiksmus. Vien klastotės tikroviškumo neužtektų: ji taip pat turėtų galėti neteisėtai paveikti demokratinius procesus, kelti grėsmę nacionaliniam saugumui arba reikšmingai pažeisti asmens teises ir teisėtus interesus. Šie požymiai susieja turinio kūrimo būdą, klaidingą žmogaus vaizdavimą ir galimą žalą.

Pataisa būtų įrašyta į Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl neskelbtinos informacijos, todėl jos tiesioginis taikinys yra skleidžiamas turinys. Formuluotė apima ne vien vaizdo įrašus: klaidinantis įspūdis gali būti kuriamas ir garsu, tekstu ar kita skaitmenine medžiaga. Esminis klausimas kiekvienu atveju būtų ne tai, ar naudota DI priemonė, o ar auditorijai tikram žmogui klaidingai priskiriama tapatybė, žodžiai arba veiksmai ir atsiranda projekte įvardyta grėsmė.

Sąlyginis pavyzdys būtų išplatintas politiko balsą imituojantis įrašas, kuriame jam priskiriamas niekada nesakytas raginimas, galintis paveikti rinkėjus. Kitas sąlyginis atvejis – tikro žmogaus vaizdo pakeitimas taip, kad atrodytų, jog jis atliko veiksmą, galintį reikšmingai pakenkti jo teisėms. Abiem atvejais tektų vertinti ne tik panašumą į žmogų, bet ir paskleidimo aplinkybes bei galimą poveikį.

Aiškiai kaip išmonė pateikta parodija ar satyra, kuri neklaidina dėl tikro asmens veiksmų ir nekelia projekte nurodytos grėsmės, pagal siūlomus požymius į draudimą neturėtų patekti. Tas pats pasakytina apie nekenksmingą sintetinį turinį, kuris niekam nepriskiria tikro žmogaus žodžių ar tapatybės. Vis dėlto riba priklausytų nuo konkretaus kūrinio ir jo pateikimo: vien pavadinti klastotę pokštu nepakaktų, jei ji skleidžiama taip, kad sukurtų klaidingą įspūdį.

Kodėl teisininkai abejoja naujo draudimo nauda

Galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas jau draudžia skleisti dezinformaciją ir tyčia melagingą informaciją, nesiedamas draudimo su tuo, kokia priemone ji sukurta. Jame taip pat numatyti draudimai skelbti karo propagandą, kurstyti neapykantą ir skleisti asmens garbę bei orumą pažeidžiančią informaciją. Todėl naujos kategorijos vertė priklauso nuo atsakymo, ar ji leistų kitaip spręsti atvejus, kurių dabartinės nuostatos neapima.

Skirtumą parodo du sąlyginiai įrašai, kuriuose tam pačiam žmogui klaidingai priskiriami tie patys žodžiai. Vienas būtų sumontuotas įprastomis redagavimo priemonėmis, kitas – sugeneruotas DI. Melagingas teiginys ir jo galimas poveikis būtų panašūs, tačiau siūloma pataisa atskirai įvardytų tik antrąjį kūrimo būdą. Būtent dėl šio pasirinkimo kyla klausimas, ar institucijoms atsirastų naujas veiksmingas pagrindas reaguoti į pažeidimą.

Iniciatorės siekis yra įstatyme aiškiai įvardyti tikroviškas žmonių imitacijas, kurios gali pakenkti rinkimams, saugumui ar asmens teisėms. Teisinė abejonė susijusi su taisyklės poveikiu: aiškesnis reiškinio pavadinimas savaime nekeičia jau draudžiamos dezinformacijos vertinimo. Komitetams teks nustatyti, ar siūloma formuluotė užpildytų konkrečią spragą, ir kartu išlaikyti aiškią ribą teisėtai satyrai.

Europos Komisijos notifikavimo klausimas yra atskira projekto priėmimo sąlyga. Jis susijęs su informacinių paslaugų reguliavimu ir turėtų būti išspręstas prieš galutinį sprendimą. Ši procedūra neatsako, ar naujas draudimas būtų veiksmingas, tačiau jos nepaisymas apsunkintų pataisos priėmimo eigą.

Priežiūros institucijai trūksta kitokios galios

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos paaiškinime jos pirmininkas Mantas Martišius įvardijo kitą kliūtį: komisija gali prašyti socialinių tinklų atskleisti tikroviškos klastotės platintoją, bet neturi galios priversti jų nustatyti už paskyros esantį žmogų. Komisijos atstovas Andrius Katinas taip pat pabrėžė, kad atsakomybės klausimas kyla pažeidus asmens ar autorių teises arba paskleidus draudžiamą informaciją. Taigi klastotės sukūrimo technologija ir galimybė nustatyti už jos skleidimą atsakingą asmenį yra skirtingos problemos.

Net pašalintas įrašas gali grįžti per kitas paskyras arba būti paskleistas iš naujo jau pakeista forma. Jei platintojas lieka nenustatytas, vien turinio priskyrimas naujai draudžiamai kategorijai nepašalina vykdymo kliūties. Tai suteikia ginčui praktinį matmenį: reikia spręsti ir ką drausti, ir kokiomis teisėtomis priemonėmis institucijos galėtų nustatyti, kas draudžiamą medžiagą platina.

Kas laukia projekto Seime

Po pritarimo pateikimo stadijoje pataisą svarstys Seimo komitetai, o vėliau dėl jos turės būti sprendžiama plenarinėje salėje. Svarstant projektą reikės įvertinti teisininkų pastabą dėl jau galiojančių draudimų, atlikti reikiamą Europos Komisijos notifikavimo procedūrą ir apsispręsti, ar nauja nuostata suteiktų priežiūros institucijoms aiškesnį pagrindą veikti.

Kol Seimas nepriėmė galutinio sprendimo, turinio skleidėjams Lietuvoje taikomos dabartinės informacijos skelbimo taisyklės. Tolesniame svarstyme lemiamas bus konkretus pataisos tekstas: nuo jo priklausys, ar tikro žmogaus imitaciją bus galima atskirti nuo teisėtos parodijos ir ar naujas draudimas turės poveikį, kurio negali suteikti jau galiojančios nuostatos.

Taip pat skaitykite:

• Kada „YouTube“ būtina žymėti DI: scenarijus ne, tikroviška klastotė – taip
• DI agento testas: teisingas atsakymas dar neįrodo teisingo kelio
• „Oratomic“ pritraukė 475 mln. USD, nors kompiuterį dar tik stato