„Brave“ ar „Firefox“ privatumui: apsauga priklauso ir nuo sistemos

Jei svarbiausia be papildomo derinimo blokuoti trečiųjų šalių reklamas ir sekiklius, rinkčiausi „Brave“. „Firefox“ taip pat turi numatytąją apsaugą nuo sekimo, tačiau platesnį sekimo kodą turinčio puslapio turinio blokavimą įprastuose languose suteikia griežtasis režimas. Privatumo pasirinkimą keičia ir įrenginys: staliniame kompiuteryje bei „Android“ telefone „WebRTC“ metaduomenų matavimo rezultatai buvo skirtingi.

Pagal tą konkretų matavimą „Firefox“ geriau slėpė vietinio tinklo metaduomenis „Windows“ kompiuteryje, o „Brave“ – vidinį IP adresą „Android“ telefone. Tai nėra bendras naršyklių privatumo reitingas. „macOS“ į bandymą nebuvo įtraukta, todėl jos „WebRTC“ rezultato iš „Windows“ duomenų nustatyti negalima.

Ką gaunate vos įdiegę naršyklę

„Brave Shields“ aprašyme nurodyta, kad apsauga pagal numatytuosius nustatymus įjungta kiekvienoje svetainėje, o „Standard“ režimas blokuoja trečiųjų šalių reklamas ir sekiklius. Blokavimui naudojami „EasyList“, „EasyPrivacy“, „uBlock Origin“ projekto ir pačios „Brave“ filtrų sąrašai. Naršyklė taip pat atsitiktina dalį požymių, pagal kuriuos svetainės mėgina atpažinti įrenginį, ir taiko nuo filtrų sąrašų nepriklausančias apsaugas. Taigi jos veikimas nesibaigia žinomų reklamos adresų sąrašo patikra.

„Mozilla“ kompiuteriams skirta instrukcija nurodo, kad „Firefox Standard“ blokuoja socialinių tinklų sekiklius, tarp svetainių sekančius slapukus, skaitmeninių pirštų atspaudų rinkimo priemones ir kriptovaliutų kasimo scenarijus. Kiti trečiųjų šalių slapukai atskiriami pagal svetainę, kurioje buvo sukurti. Sekimo kodą turintį reklamų, vaizdo įrašų ar kito puslapio turinį šis režimas blokuoja tik privačiuose languose; įprastuose languose tam reikia pasirinkti „Strict“ arba atitinkamai sukonfigūruotą „Custom“ režimą.

Šis skirtumas svarbus vertinant kasdienį naršymą, o ne vien funkcijų pavadinimus. „Brave Standard“ iš karto blokuoja trečiųjų šalių reklamas kaip išteklių kategoriją. „Firefox Standard“ pirmiausia riboja žinomus sekiklius ir jų slapukus, išlaikydama daugiau įprasto puslapio turinio. Vien iš gamintojų aprašymų negalima apskaičiuoti, kiek sekimo užklausų abi naršyklės sustabdytų toje pačioje svetainėje, tačiau jų numatytųjų nustatymų skirtumas aiškus.

Griežtesnis blokavimas ir svetainių veikimas

„Firefox Strict“ perkelia sekimo turinio blokavimą į visus langus ir blokuoja visus tarp svetainių naudojamus slapukus. Griežtasis režimas taip pat aptinka peradresavimo sekiklius: jei naudotojas nesąveikauja su tarpiniu puslapiu, su juo susiję slapukai ir saugyklos duomenys išvalomi. Šių savybių nereikėtų priskirti numatytajam „Standard“ režimui vien todėl, kad abi parinktys vadinamos apsauga nuo sekimo.

„Brave Aggressive“ taiko daugiau blokavimo priemonių nei numatytasis „Standard“. Abiejų naršyklių griežtesni nustatymai didina tikimybę, kad svetainėje neveiks tam tikra funkcija. Sekimo kodas gali būti įterptas į prisijungimo lauką, formą, mokėjimo dalį ar vaizdo įrašą; norint užblokuoti kodą, kartais tenka blokuoti ir jį talpinantį turinį. Todėl režimų pavadinimai nepasako, kuris pasirinkimas konkrečioje svetainėje duos geriausią apsaugos ir veikimo derinį.

Kai svarbi svetainė nustoja veikti, abi naršyklės leidžia jos apsaugą valdyti atskirai. Tokia išimtis gali atkurti prisijungimą ar įterptą turinį, tačiau kartu leidžia įkelti dalį anksčiau blokuotų išteklių. „Firefox“ atveju išjungus patobulintą apsaugą nuo sekimo konkrečioje svetainėje, išimtis taikoma visai šiai apsaugai, o ne vien neveikiančiam puslapio elementui.

Kuo skiriasi „Firefox“ telefone

„Firefox for Android“ pagalba nurodo, kad apsauga nuo sekimo telefone įjungta pagal numatytuosius nustatymus. „Standard“ saugo nuo socialinių tinklų ir tarp svetainių veikiančių sekiklių bei kriptovaliutų kasimo priemonių. „Strict“ papildomai blokuoja sekimo kodą turintį turinį, įskaitant reklamas ir vaizdo įrašus, bet gali sutrikdyti kai kurias svetainės funkcijas. Taigi telefone taip pat reikia skirti įdiegtą numatytąjį režimą nuo naudotojo pasirinkto griežtesnio.

„Android“ skirta „Firefox“ leidžia išjungti apsaugą vienoje svetainėje, jei ši neveikia. Tokia išimtis kartu išjungia tos svetainės slapukų atskyrimą. Tai platesnis pakeitimas nei leidimas parodyti vieną trūkstamą vaizdo įrašą. Tačiau šie sekiklių ir slapukų nustatymai savaime nepaaiškina, ką naršyklė atskleidžia per „WebRTC“ ryšio užmezgimą – tam reikia atskiro matavimo.

Ką iš tikrųjų išmatavo „WebRTC“ tyrimas

2025 m. nepriklausomas „WebRTC“ tyrimas lygino naršykles su numatytaisiais nustatymais, be plėtinių ir VPN, „Windows 11“, „Linux“ bei „Android 14“ įrenginiuose. Tyrėjai matavo, kokius IP adresus ir kitus metaduomenis puslapio kodas gali gauti per ryšiui užmegzti naudojamus ICE kandidatus. Bandymas apėmė darbo ir namų „Wi-Fi“ bei mobilųjį ryšį, bet neapėmė „macOS“. Jis netikrino, kiek reklamų naršyklės blokuoja įprastai skaitant svetaines.

„Windows“ bandymuose nei „Brave“, nei „Firefox“ neatskleidė tikro vietinio tinklo IP adreso. „Brave“ vietoj jo pateikė „.local“ galūnę turintį „mDNS“ identifikatorių, kuris išliko pastovus naršymo sesijoje. „Firefox“ pateikė pakaitinį kandidatą be tikrojo vietinio adreso ir be tokio sesijoje pastovaus identifikatoriaus. Pagal būtent šį metaduomenų matą „Firefox“ kompiuteryje atskleidė mažiau informacijos.

„Android“ bandymuose „Brave“ slėpė vidinį adresą tiek „Wi-Fi“, tiek mobiliojo ryšio tinkle, tačiau „mDNS“ identifikatorius liko matomas. „Firefox“ per „Wi-Fi“ atskleidė vietinio tinklo adresą, o per mobilųjį ryšį – operatoriaus CGNAT tinklo adresą. CGNAT adresas yra operatoriaus vidinio tinklo, o ne viešasis įrenginio adresas; vis dėlto tai papildoma informacija, kurios toje pačioje bandymo aplinkoje „Brave“ nepateikė.

Viešasis IP adresas daugelyje šių bandymų buvo matomas naudojant abi naršykles. Todėl išvada, kad „Brave“ paslėpė vidinį IP, nereiškia anoniminio naršymo. „mDNS“ savo ruožtu paslepia skaitinį vietinio tinklo adresą, bet sesijoje pastovus identifikatorius gali padėti susieti užklausas. Tyrimo rezultatai apibūdina tik bandytas naršyklių versijas, įrenginius ir tinklus; griežtieji režimai bei VPN šiame palyginime nebuvo vertinti.

Pasirinkimas pagal sistemą

• „Windows“. Jei prioritetas yra platus trečiųjų šalių reklamų ir sekiklių blokavimas vos įdiegus naršyklę, praktiškesnė „Brave“. Jei ypač svarbu sumažinti tyrime matuotą „WebRTC“ vietinio tinklo metaduomenų kiekį, palankesnis „Firefox“ rezultatas. Pasirinkus „Firefox Strict“, platesnis turinio blokavimas gali pareikalauti išimčių kai kurioms svetainėms.
• „macOS“. Stalinių naršyklių aprašyti numatytieji ir griežtesni režimai leidžia palyginti jų blokavimo logiką bei galimą poveikį svetainėms. Cituotas „WebRTC“ tyrimas šios sistemos nebandė, todėl jam negalima priskirti „Windows“ išmatuoto IP ar „mDNS“ rezultato.
• „Android“. Sekimo apsauga įjungta abiejose naršyklėse, tačiau „Firefox“ sekimo turinį plačiau blokuoja pasirinkus „Strict“. Tyrimo tinkle „Brave“ slėpė vidinius IP adresus ir rodė „mDNS“ identifikatorių, o „Firefox“ atskleidė vidinį adresą. Šis rezultatas ypač aktualus renkantis pagal „WebRTC“ metaduomenis, bet nepakeičia atskiro svetainių veikimo vertinimo.

Jei vienoje svetainėje būtina išjungti apsaugą, verta naudoti būtent tos svetainės išimtį: kitur blokavimas lieka įjungtas. Renkantis tarp naršyklių svarbu atskirti du klausimus – kiek sekimo turinio jos blokuoja pagal numatytuosius nustatymus ir ką konkrečioje sistemoje atskleidžia „WebRTC“. Šie mechanizmai veikia skirtingai, todėl vienas bandymo rezultatas neatsako už visas privatumo savybes.

Taip pat skaitykite:

• „FortiMail“ spraga jau išnaudojama: saugi versija priklauso nuo šakos
• Make ar Zapier: pigi automatizacija priklauso nuo skaičiuojamo veiksmo
• Paysera ar Stripe: pigesnis tarifas priklauso nuo pirkėjo kortelės