„Proton Mail“ ar „Gmail“: sekimo pikselius slepia abu, laiškus – skirtingai

„Proton Mail“ ir „Gmail“ per tarpinius serverius nukreipia nuotolinių laiško vaizdų užklausas, todėl vaizdų siuntėjas tiesiogiai negauna gavėjo IP adreso; tai parodė el. pašto sekimo tyrimas. Tačiau tarpinis serveris savaime nepaslepia laiško atidarymo, o renkantis paštą svarbesnis skirtumas yra tai, kas gali pasiekti saugomą laiško turinį.

Jei norite, kad teikėjas negalėtų skaityti saugomų laiškų, „Proton Mail“ tam taiko nulinės prieigos šifravimą. Įprasta „Gmail“ dėžutė laiškus šifruoja perduodant ir saugant, bet, kaip nurodo „Google“ privatumo paaiškinimas, pašto duomenis naudoja išmaniosioms funkcijoms ir šlamštui aptikti. Tai pasirinkimas tarp mažesnės teikėjo prieigos prie archyvo ir „Gmail“ duomenimis grįstų funkcijų; apsauga nuo paskyros perėmimo bei siuntėjo sekimo yra atskiri klausimai.

Kas gali skaityti laišką jo kelyje ir saugykloje?

„Proton Mail“ atveju svarbu atskirti galinį ir nulinės prieigos šifravimą. Tarp „Proton Mail“ paskyrų siunčiamo laiško turinys užšifruojamas siuntėjo įrenginyje, tad paslaugos serverį pasiekia jau užšifruotas. Iš kitos pašto paslaugos atėjęs įprastas laiškas priėmimo metu gali būti skaitomas, tačiau vėliau užšifruojamas saugoti gavėjo dėžutėje. Todėl teiginys, kad „Proton“ negali skaityti archyvo, nereiškia, kad išorinio siuntėjo laiškas buvo užšifruotas visame kelyje.

Siunčiant įprastą laišką iš „Proton Mail“ į „Gmail“, gavėjo paslauga vis tiek gali pasiekti turinį. Jei reikia apsaugoti patį pokalbį nuo abiejų teikėjų, kitoje pusėje taip pat reikia suderinamo galinio šifravimo, pavyzdžiui, PGP, arba slaptažodžiu apsaugoto „Proton“ laiško. Pastaruoju atveju išoriniam gavėjui tenka atskiras prieigos veiksmas; kasdieniam susirašinėjimui tai gali būti mažiau patogu. Svarbiausia nuspręsti, ar saugote savo dėžutėje liekantį archyvą, ar turinį per visą susirašinėjimo kelią.

Kokį kompromisą kuria „Gmail“ išmaniosios funkcijos?

Įprastos „Gmail“ paskyros šifravimas saugo duomenis keliaujant ir saugykloje, tačiau paslauga apdoroja pašto duomenis tam, kad veiktų išmanusis rašymas, dėžutės kategorijos ir šlamšto aptikimas. Naudotojas gali valdyti dalį personalizavimo nuostatų, įskaitant duomenų naudojimą išmaniosioms funkcijoms. Jų išjungimas pakeičia konkrečias funkcijas, bet įprasto laiško nepaverčia galiniu būdu užšifruotu pranešimu.

„Gmail“ reklamų ir laiškų privatumo klausimai taip pat skiriasi. „Google“ laiškų turinio nenaudoja reklamai „Gmail“ parinkti, nors pašto duomenys reikalingi pačios paslaugos funkcijoms. Tai leidžia tiksliau įvertinti pasitikėjimo ribą: reklamos parinkimo taisyklė neatsako į klausimą, ar teikėjas techniškai gali apdoroti laiško turinį. Jei svarbiausias rūpestis yra šis teikėjo vaidmuo, vien privatumo nuostatų pakeitimas nepakeis įprastos „Gmail“ architektūros.

Ką iš tikrųjų slepia nuotolinių vaizdų tarpiniai serveriai?

Sekimo pikselis yra laiške įterptas nuotolinis vaizdas su siuntėjui žinomu adresu. Kai pašto programa jo paprašo, siuntėjo valdomas serveris gali susieti užklausą su konkrečiu laišku. Tarpinis serveris pakeičia tiesioginį ryšį: vaizdo serveris mato tarpininko, o ne gavėjo įrenginio IP adresą. Vis dėlto unikali užklausa arba jos laikas gali parodyti, kad laiškas buvo atidarytas.

Bandant numatytuosius žiniatinklio ir „Android“ programėlių nustatymus, buvo tikrinami skirtingi į laišką įterpiami ištekliai. „Proton Mail“ „Android“ programėlėje įprastas vaizdo elementas neperdavė atidarymo signalo, tačiau kiti būdai, pavyzdžiui, „picture“ elementas ar fono vaizdas per CSS, jį perdavė. „Gmail“ užklausų antraštės taip pat leido atskirti dalį išankstinių įkėlimų nuo atidarymo. Tai konkrečių bandytų konfigūracijų rezultatai, o ne pažadas, kad kiekvienas būsimas laiškas ar programėlės versija elgsis taip pat.

„Gmail“ vaizdus paprastai rodo automatiškai, tačiau vaizdų rodymo nustatymai leidžia pasirinkti, kad prieš įkeliant išorinius vaizdus būtų klausiama. Siuntėjas kartais vis tiek gali sužinoti apie laiško atidarymą. Šis pasirinkimas aktualus, kai grėsmė yra reklaminio ar nepažįstamo laiško siuntėjo stebėjimas. Jis nesprendžia, ar pašto teikėjas gali apdoroti saugomą laišką.

Kodėl šifravimas nepakeičia paskyros apsaugos?

Paslaugos prieigos prie turinio ribojimas ir prisijungimo apsauga saugo nuo skirtingų stebėtojų. Nulinės prieigos šifravimas riboja teikėjo galimybę perskaityti saugomą archyvą, tačiau prie paskyros prisijungęs užpuolikas gali matyti laiškus naudotojo teisėmis. Stiprus prisijungimo būdas, papildomas tapatybės patvirtinimas ir saugūs atkūrimo būdai dėl to svarbūs pasirinkus bet kurią dėžutę.

„Gmail“ šlamšto aptikimas ir įtartinų prisijungimų stebėjimas padeda mažinti sukčiavimo ar paskyros perėmimo riziką. „Proton Mail“ architektūra stipriau riboja pačios paslaugos prieigą prie saugomo turinio. Žurnalistui, kuriam rūpi šaltinio susirašinėjimo konfidencialumas, turinio prieigos riba gali nusverti pagalbines funkcijas; kasdieniam naudotojui, daugiausia bijančiam apgaulingų laiškų, vien šifravimo tipo palyginimas atsakymo neduos.

Kada „Google Workspace“ keičia pasirinkimą?

Organizacijoms „Gmail“ siūlo atskirą kliento pusės šifravimo galimybę, tačiau ji priklauso nuo tinkamo „Workspace“ plano ir administratoriaus nustatymų. Įjungus papildomą šifravimą, laiško tekstas, įterpti vaizdai ir priedai užšifruojami naršyklėje prieš juos perduodant „Google“ saugyklai. Laiško antraštė, įskaitant temą, laiką ir gavėjus, tokios papildomos apsaugos negauna.

Šifruotuose laiškuose neveikia „Gmail“ išmaniosios funkcijos ir „Google“ AI produktai. Siuntimas už organizacijos ribų taip pat priklauso nuo pasirinkto metodo: naudojant S/MIME reikia apsikeisti sertifikatais, o siuntimo be šio žingsnio galimybė siejama su „Assured Controls“ ir prieiga prie atitinkamos bandomosios funkcijos. Todėl „Workspace“ komandai prasminga skirti įprastą paštą ir konkrečius jautrius pokalbius, kuriems administratorius gali įjungti papildomą apsaugą.

Ką rinktis pagal savo grėsmę?

Pasirinkimas priklauso nuo to, kas gali pamatyti laišką ir kokių funkcijų reikia jo naudotojui. Tarpinis vaizdų įkėlimas abiejose paslaugose sprendžia siuntėjui matomo IP klausimą, o paskyros apsaugą reikia vertinti atskirai nuo turinio šifravimo.

• Kasdieniam naudotojui. Jei svarbiausios išmaniosios funkcijos, šlamšto filtravimas ir įprasta „Google“ aplinka, tinka „Gmail“. Jei didesnė grėsmė yra teikėjo prieiga prie saugomo archyvo, tinka „Proton Mail“; laiškai į išorines dėžutes reikalauja atskiro dėmesio.
• Žurnalistui. Jautriam šaltinių susirašinėjimui „Proton Mail“ suteikia nulinės prieigos saugyklą ir galinį šifravimą tarp tos pačios paslaugos naudotojų. Kai šaltinis naudoja kitą paštą, visą pokalbį apsaugo tik abiem pusėms tinkamas šifravimo būdas.
• Mažai įmonei. Jei pagrindinis poreikis yra greitas bendras darbas ir pagalbinės pašto funkcijos, „Gmail“ gali būti patogesnis. Jei svarbiausia apriboti teikėjo prieigą prie klientų laiškų archyvo, verta vertinti „Proton Mail“ ir numatyti jautrių laiškų siuntimą išorės partneriams.
• „Google Workspace“ komandai. Jei turimas planas ir administravimas leidžia kliento pusės šifravimą, jautriems laiškams galima pasirinkti papildomą apsaugą, prarandant dalį išmaniųjų funkcijų. Jei šios galimybės nėra, komandos „Gmail“ dėžutės turinio privatumo riba lieka panaši į įprasto „Gmail“ modelio.

Taip pat skaitykite:

• „Signal“ ar „WhatsApp“ privatumui: šifravimas slepia ne tuos pačius duomenis
• „Vercel“ ar „Cloudflare Pages“: panašus greitis slepia skirtingas ribas
• Kickstarter ar Indiegogo: vienodas 5 % mokestis slepia skirtingą riziką