„Atlassian Forge“ valdomas duomenų išsiuntimas: ribos

2026 m. spalio 12 d. „Atlassian“ paskelbė apie „Forge“ funkcijų visuotinį prieinamumą: klientų valdomi išoriniai domenai ir nuotolinės sistemos perėjo iš peržiūros etapo. Administratorius gali nustatyti, kur konkrečiai įdiegta programa siunčia duomenis ir su kokiomis nuotolinėmis sistemomis bendrauja. „Atlassian Government Cloud“ šių funkcijų kol kas nepalaiko.

Norint jas įjungti, kūrėjas pirmiausia turi parengti programos manifestą, o administratorius – patvirtinti siūlomą paskirties vietą. Spalio 12 d. leidimas „Forge“ pakeitimų indekse priskirtas „Jira Cloud“, „Confluence Cloud“ ir „Jira Service Management“ plėtiniams. Visuotinis platformos funkcijos prieinamumas savaime nepakeičia jau įdiegtų programų manifesto ar jų išorinių leidimų.

Ką dabar valdo kiekvieno įdiegimo administratorius

Esminis pokytis yra paskirties vietos pasirinkimas konkrečiam programos įdiegimui. Iki šios galimybės kūrėjas turėjo iš anksto manifeste deklaruoti galimus išorinius adresus. Kai integracijos adresas priklauso nuo kliento, administratorius dabar gali patvirtinti būtent jo naudojamą domeną arba nuotolinės sistemos adresą, o programa gali remtis tam įdiegimui išsaugota konfigūracija.

Išorinio duomenų išsiuntimo grupė aprašo leidžiamus domenus ir srauto rūšis: pavyzdžiui, užklausas iš programos vykdymo aplinkos, naršyklės išteklius ar vaizdus. Valdoma nuotolinė sistema yra kitas objektas – manifeste raktu aprašyta paslauga, kurios galinio taško adresą klientas gali pateikti arba pakeisti. Šis skirtumas svarbus migracijai: domenų sąrašui tinka grupė, o konkrečiam nuotoliniam serveriui, kurį programa kviečia pagal raktą, – valdoma nuotolinė sistema.

Šis valdymas skirtas adresams, kurie iš tiesų skiriasi tarp klientų arba yra jų pasirenkami. Jei programa visada privalo jungtis prie to paties iš anksto žinomo adreso, jis lieka statiniu manifesto leidimu. Administratoriaus sutikimo langas tokiu atveju neturėtų pakeisti įprastos privalomos priklausomybės deklaravimo.

Manifestas prieš pirmąjį API kvietimą

„Forge“ konfigūravimo vadovas nurodo būtiną manifesto parinktį „permissions.external.configurable.enabled: true“. Be jos išorinių leidimų API kvietimai atmetami. Valdomai nuotolinei sistemai papildomai reikia įrašo „remotes“ sąraše: pastovaus „key“ ir „configurable“ dalies su administratoriui matomais „name“ bei „description“ laukais.

Minimalų pavyzdį galima nusakyti konkrečiais manifesto laukais: „permissions.external.configurable.enabled: true“ įjungia galimybę, o nuotolinei sistemai priskiriami „remotes“ įrašo „key“, „configurable.name“ ir „configurable.description“. Jei integracija turi žinomą adresų sritį, „configurable.supportedPatterns“ ją apriboja; „*.example.com“ tėra dokumentacijos pavyzdinis šablonas, kurį tikrame manifeste reikia pakeisti savos integracijos domenu. „baseUrl“ galima praleisti, kai adresą kiekvienam įdiegimui turi pateikti klientas, arba nurodyti kaip numatytąją reikšmę, kurią administratorius gali pakeisti.

„supportedPatterns“ nėra vien paaiškinimas sutikimo lange: jo neatitinkantis nuotolinės sistemos adresas atmetamas. Leidžiamas ir platus „*“ šablonas, tačiau žinomai integracijos adresų sričiai siauresnė reikšmė aiškiau apibrėžia, ką administratorius gali patvirtinti. Domenų grupei programos užklausoje reikia rakto, paskirties aprašymo, domeno ir reikalingų srauto rūšių; jos neturi būti platesnės už integracijos poreikį.

Kaip vyksta patvirtinimas ir kas nutinka atsisakius

Parengus manifestą, programa per „@forge/bridge“ gali iškviesti „permissions.egress.set“ arba „permissions.remote.set“. Administratorius mato „Atlassian“ pateikiamą sutikimo langą su siūlomu domenu ar nuotoline sistema. Patvirtinus pasirinkimas išsaugomas tam įdiegimui ir užklausa užbaigiama sėkmingai; atsisakius užklausa atmetama, todėl programa negali laikyti integracijos įjungta.

Ne kiekvienas atmetimas reiškia tą patį. Neįjungta manifesto parinktis sustabdo išorinių leidimų kvietimą dar prieš administratoriaus sprendimą; nuotolinės sistemos nustatymas nepavyks, jei jos raktas ir „configurable“ aprašas neįrašyti manifeste. Adreso neatitikimas „supportedPatterns“ yra konfigūracijos klaida, o administratoriaus atsisakymas – sąmoningas sprendimas. Todėl programa turi atskirai parodyti netaisytiną adreso pasiūlymą ir nepatvirtintą jungtį, užuot kartojusi tą pačią užklausą kaip po laikino sutrikimo.

Esamą konfigūraciją programa gali perskaityti ir be administratoriaus keitimo veiksmo. Administratorius ją taip pat mato „Atlassian Administration“ skiltyje „Connected Apps“: ten galima pašalinti atskirą domeną ar visą grupę, pakeisti nuotolinės sistemos adresą arba atkurti manifeste nurodytą numatytąją reikšmę. Jei numatytojo adreso nėra, atkūrimas palieka galinį tašką nenustatytą. Programai svarbu į tai atsižvelgti ir po pradinio patvirtinimo, nes leidimas vėliau gali būti pašalintas.

Migravimo seka ir aplinkų ribos

Atskirti klientui pasirenkamus adresus nuo visiems įdiegimams privalomų statinių adresų. Pastaruosius palikti įprastuose manifesto leidimuose.
Įjungti „permissions.external.configurable.enabled“, o kiekvienai valdomai nuotolinei sistemai įrašyti pastovų raktą, aiškią paskirtį ir, kai įmanoma, leistinų adresų šabloną.
Programos konfigūravimo veiksme pasiūlyti domeną arba galinį tašką administratoriui. Išorinį ryšį laikyti parengtu tik gavus patvirtinimą ir perskaičius išsaugotą įdiegimo konfigūraciją.
Patikrinti programos elgesį, kai adresas dar nenustatytas, neatitinka šablono, administratorius atsisako arba vėliau pašalina anksčiau leistą domeną.

Įprasta „Atlassian Cloud“ aplinka: funkcija visuotinai prieinama programoms, kurių manifestas ją įjungia ir kurių paskirties vietą patvirtina administratorius.
Kūrimo ir parengiamoji aplinkos: manifesto įjungimo parinktį dar galima pakeisti.
Produkcinė aplinka: kartą įjungtos „permissions.external.configurable.enabled: true“ parinkties vėlesnėje programos versijoje išjungti ar pašalinti negalima.
„Atlassian Government Cloud“: klientų valdomi išoriniai domenai ir nuotolinės sistemos nepalaikomi.

Yra ir atitikties pasekmė ES klientams: programos, naudojančios šiuos valdomus išorinius ryšius, nėra tinkamos „Runs on Atlassian“ žymėjimui, o klientų valdomoms nuotolinėms sistemoms netaikomas „Forge“ duomenų rezidavimo tinkamumas. Administratoriaus patvirtintas domenas nurodo leistiną ryšio paskirties vietą, bet savaime neapibrėžia, kur nuotolinė paslauga tvarko gautus duomenis. Todėl produkcinio manifesto sprendimas kartu yra sprendimas dėl ilgalaikio programos leidimų modelio ir konkrečios integracijos duomenų kelio.

Taip pat skaitykite: