
Ataka išjungė šaldymą šimtuose parduotuvių: kaltas ir pasenęs kodas

Spalio 11–12 d. naktį kibernetinė ataka sutrikdė Prancūzijos parduotuvių šaldymo valdymą: kaip pranešė AP, finansų ministras Rolandas Lescure'as nurodė apie 700 paveiktų prekybos centrų iš 10 000, o pakilus šaldytuvų temperatūrai dalis parduotuvių turėjo išmesti šviežius ir šaldytus produktus. Skaitmeniniu ryšiu pasiekiamos įrangos sutrikimas tiesiogiai paveikė maisto laikymą.
AFP perduotame „Danfoss“ pareiškime gamintojas nurodė, kad dauguma paveiktų valdiklių buvo senos kartos, nebegavo programinės įrangos ar saugumo naujinimų, ir įvardijo AK-SM800 bei AK-SC355; šaldymo sutrikimus patyrė „Intermarché“, „Netto“, „Coopérative U“ ir „E.Leclerc“ parduotuvės. Pasenusi įranga didino riziką, tačiau tikslus patekimo į valdiklius būdas viešai dar nenustatytas.
Kaip šaldymo sutrikimas tapo prekių nuostoliu

Atakos padarinys parduotuvėje buvo daugiau nei neveikiantis skaitmeninis valdymas: pakeitus šaldymo ar atitirpinimo nustatymus, vitrinos prarado produktams reikalingą temperatūrą. Darbuotojai galėjo rasti veikiančią parduotuvę, kurioje dalis prekių jau nebetinka parduoti. Sugrąžinus įrangą į įprastą režimą, sušilusių produktų saugumas savaime neatsikuria; todėl valdiklio kompromitavimas virsta ir maisto atliekomis, ir prarastomis pajamomis.
Poveikis atskiroms parduotuvėms skyrėsi. Vienose prekybos vietose teko ištuštinti šaldytuvus ir šaldiklius, kitose darbuotojai spėjo sureaguoti į temperatūros pasikeitimą. Paveiktų parduotuvių skaičius dėl to nėra sugadintų prekių kiekio matas. Nuostolis priklauso nuo to, kokia įranga buvo perimta, kiek laiko maistas buvo netinkamoje temperatūroje ir kaip greitai apie tai sužinojo vietoje dirbantys žmonės.
Parduotuvės šaldymo sistema gali būti jungiama prie nuotolinės priežiūros, kad technikai matytų jos būseną ir keistų nustatymus nevykdami į kiekvieną vietą. Ta pati prieiga leidžia keisti temperatūros ribas ar atitirpinimo režimą. Prancūzijos incidentas parodė, kaip valdymo pakeitimas gali paveikti lentynose laikomą maistą, net jei likusi parduotuvės veikla tęsiasi.
Vieša prieiga ir sena programinė įranga

Prancūzijos CERT-FR perspėjime įvardytos kompromituotos „Danfoss“ AK-SM ir AK-SC, „Copeland“ xweb bei „Dixell“ xweb valdiklių šeimos; tarnyba ragina pašalinti tiesioginę valdymo sąsajų prieigą iš viešojo interneto ir patikrinti atitirpinimo nustatymus. Nuotolinį ryšį ji siūlo atkurti per saugų VPN arba apsaugotą tinklą. Jei nebeatnaujinamas valdiklis vėl atveriamas internetui, vien gamyklinių nustatymų atkūrimas jo pažeidžiamumo neišsprendžia.
Nuotolinis patekimas nebūtinai reiškia, kad užpuolikai pirmiausia įsilaužė į kasų ar centrinį prekybos tinklo kompiuterių tinklą. Kai valdymo sąsaja tiesiogiai pasiekiama iš interneto, ji pati tampa atskiru taikiniu. Senas kodas šią riziką didina: gamintojo nebepalaikomam įrenginiui saugumo pataisos nebeskiriamos, o pasenusi versija gali likti įdiegta ir tada, kai palaikomam modeliui pataisa jau išleista.
2026 m. rugpjūčio 9 d. „Claroty“ techninis tyrimas aprašė „Danfoss“ AK-SM 800A žiniatinklio sąsajos spragas, viešai pasiekiamus valdiklius ir jų pataisymą programinės įrangos versijoje R4.3.1. Tyrime aptartos autentifikavimo apėjimo ir komandų vykdymo galimybės rodo, kokia reikšminga gali būti iš interneto pasiekiama priežiūros sąsaja. Tyrinėtas modelis skiriasi nuo gamintojo konkrečiai paminėtų senos kartos įrenginių, todėl šių spragų negalima laikyti nustatytu Prancūzijos atakos būdu.
Matoma poveikio grandinė aiški: nuotoliniu būdu pakeičiami šaldymo parametrai, temperatūra pakyla, o parduotuvė turi spręsti, kurios prekės dar saugios. Kuri prieigos klaida atvėrė kelią užpuolikams, tebėra tyrimo klausimas. Tai svarbu atskirti nuo jau patvirtinto fakto, kad dalis paveiktos įrangos nebegavo naujinimų.
„Ahold Delhaize“ sutrikimas turi kitą poveikį

Spalio 13 d. „Ahold Delhaize“ pranešime bendrovė nurodė dėl kito kibernetinio incidento prevenciškai išjungusi dalį sistemų ir pradėjusi kontroliuojamą jų atkūrimą; jos parduotuvės Europoje bei JAV liko atviros. Paslaugos klientams, darbuotojams ir partneriams buvo sutrikdytos. Tuo metu bendrovė neturėjo įrodymų, kad paimti klientų, darbuotojų ar partnerių duomenys.
Šis atvejis vyko tuo pačiu metu ir taip pat palietė maisto prekybą, tačiau žinomas jo poveikis kitoks: Prancūzijos parduotuvėse buvo keičiami šaldymo nustatymai, o Nyderlandų grupė dalį savo sistemų išjungė pati, siekdama apriboti incidentą. Viešai nenustatyta, kad šiuose įvykiuose veikė tie patys asmenys ar buvo panaudota ta pati įsilaužimo technika. Vieno incidento techninio paaiškinimo todėl negalima priskirti kitam.
Ką Prancūzijos atvejis keičia Lietuvos mažmenai
Lietuvos prekybininkams svarbu žinoti ne vien tai, ar šaldymo vitrinos veikia šiandien. Reikia nustatyti, kuris valdiklio modelis naudojamas kiekvienoje vietoje, kokia jo programinės įrangos versija ir ar gamintojas jai dar teikia pataisas. To paties tiekėjo įrenginiai gali priklausyti skirtingoms kartoms, todėl vien bendrovės pavadinimas inventoriuje neparodo realios apsaugos būklės.
Kitas skirtumas yra tarp nuotolinės priežiūros ir viešos prieigos. Šaldymo rangovui gali reikėti prisijungti prie parduotuvės įrangos, bet jos valdymo sąsaja dėl to neprivalo būti matoma visam internetui. Atskirtas šaldymo valdymo tinklas sumažina galimus kelius tarp parduotuvės sistemų, o ribojamas nuotolinis prisijungimas padeda kontroliuoti, kas gali keisti nustatymus. Šios priemonės turi būti vertinamos kartu su pačios įrangos palaikymo būsena.
Taip pat svarbu, ar temperatūros aliarmas pasiekia atsakingą žmogų, kai pagrindinis valdiklis arba jo ryšys sutrinka. Nepriklausomas perspėjimo kelias gali sutrumpinti laiką iki reakcijos ir leisti perkelti prekes, kol jos dar tinkamos parduoti. Tai praktinė išvada iš Prancūzijoje patirtų nuostolių, o ne nustatytas atakos techninis elementas. Prekių apsauga priklauso nuo visos grandinės: palaikomo valdiklio, ribotos tinklo prieigos ir laiku pastebėtos temperatūros kaitos.
Taip pat skaitykite:
Susiję straipsniai


„FortiMail“ spraga jau išnaudojama: saugi versija priklauso nuo šakos

„Microsoft“ užtaisė 1 413 spragų: viena jau buvo išnaudojama

Kiteworks po visuotinio išjungimo: spraga rasta, įsilaužimo požymių nėra

Kibernetinis incidentas Lietuvoje: 24 valandos perspėti, mėnuo užbaigti

Maia 300 taps pagrindiniu „Microsoft“ DI varikliu, bet tik nuo 2027-ųjų
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį
Gaukite naujausias Web3, DI ir kriptovaliutų naujienas tiesiai į savo el. pašto dėžutę.