Septyni nemokami „Adobe“ pakaitalai žada daug, bet darbinių failų dar neišsaugo

|Autorius: QUASA redakcija|5 min. skaitymo| 1
Septyni nemokami „Adobe“ pakaitalai žada daug, bet darbinių failų dar neišsaugo

Spalio 10 d. „TechRadar“ praktinis bandymas parodė septynių nemokamų „ArtCraft“ programų ribą: „PhotoCraft“ leido redaguoti vaizdą sluoksniais, bet bandytojo kompiuteryje projektas buvo išsaugotas kaip JPG, be galimybės pasirinkti sluoksniuotą PSD. Leidinys vėliau patikslino, kad PSD išsaugojimas programoje numatytas, tačiau per šį bandymą neveikė. Taigi užfiksuota konkreti nesėkmė, o ne įrodymas, kad rinkinys apskritai negali išsaugoti darbinių failų.

Spalio 8 d. „Tom’s Hardware“ aprašė viešai pristatytas, „Rust“ kalba kuriamas „Adobe“ programų alternatyvas, kurioms kūrėjas pasitelkė „Claude“. Jis siekia atkurti pažįstamas kūrybines darbo eigas, o programų kodas prieinamas viešai. Kol kas tai nėra vienodai patikrintas „Adobe“ rinkinio pakaitalas: nepriklausomame bandyme tiesiogiai mėgintos „PhotoCraft“ ir „FilmCraft“, o kitų programų paskirtis pirmiausia žinoma iš jų kūrėjų aprašų.

Kurią „Adobe“ darbo sritį apima kiekviena programa

Septynių „ArtCraft“ programų paskirtys – nuo nuotraukų ir vektorinės grafikos iki vaizdo įrašų, maketavimo ir PDF.

„PhotoCraft“ projekto aprašas išvardija septynis savarankiškus, nemokamus atvirojo kodo įrankius ir nurodo jų paskirtį. „ArtCraft“ tame pačiame sąraše taip pat yra atskiros dirbtinio intelekto vaizdų ir vaizdo įrašų kūrimo aplinkos pavadinimas; ji nėra aštuntas iš čia lyginamų „Adobe“ pakaitalų. Panašių meniu ar įrankių pažadas neparodo, kaip kiekviena programa išsaugo jau pradėtą projektą.

  • „PhotoCraft“ skirta nuotraukoms ir kitam rastriniam vaizdui redaguoti – „Photoshop“ darbo sričiai. Apraše nurodomi sluoksniai, kaukės, tekstas ir PSD dokumentų atvėrimas bei išsaugojimas; praktiniame bandyme kliūtis kilo išsaugant redaguojamą rezultatą.
  • „VectorCraft“ skirta vektorinei iliustracijai ir pristatoma kaip „Illustrator“ darbo eigos pakaitalas. Ji turi viešą kodą, tačiau minėtas nepriklausomas bandymas jos darbo failų išsaugojimo nevertino.
  • „FilmCraft“ skirta vaizdo įrašų montažui, spalvai ir garsui – „Premiere Pro“ naudojimo sričiai. Bandytojas galėjo sudėti klipus į seką, bet susidūrė su montažo ir garso atkūrimo kliūtimis.
  • „LightCraft“ skirta nuotraukų bibliotekai ir neapdorotų vaizdo failų apdorojimui, kaip „Lightroom“. Šio bandymo rezultatas nieko nepasako apie jos katalogų ar redagavimo duomenų perkėlimą.
  • „EffectCraft“ skirta judančiai grafikai ir vaizdo efektams – „After Effects“ darbo sričiai. Jos kompozicijų išsaugojimas ir pakartotinis atvėrimas nepriklausomame bandyme nebuvo vertinti.
  • „DesignCraft“ skirta puslapių maketavimui ir leidybai, todėl atitinka „InDesign“ paskirtį. Aprašyta paskirtis savaime neatsako, ar perkeliant maketą išliktų redaguojamas tekstas ir jo išdėstymas.
  • „PdfCraft“ skirta PDF skaityti, tvarkyti ir apsaugoti – „Acrobat Pro“ darbo sričiai. Galimybė atverti dokumentą dar neapibūdina visų jo redagavimo galimybių.

Skirtingi šių programų darbai reikalauja skirtingų darbinių failų. Nuotraukai svarbūs sluoksniai ir kaukės, vaizdo įrašui – klipų seka ir garsas, leidiniui – redaguojamas maketas. Todėl vieno įrankio demonstracija negali pagrįsti viso rinkinio parengties, o kiekvienos programos paskirtį reikia atskirti nuo praktiškai parodyto veikimo.

Ką pavyko padaryti su „PhotoCraft“ ir „FilmCraft“

„FilmCraft“ bandyme sudėliota vaizdo seka, tačiau naudotų klipų garsas atkuriant virto triukšmu.

„PhotoCraft“ bandyme buvo galima keisti vaizdo objektus, spalvas ir kelis sluoksnius. Tačiau bandytojo naudotoje versijoje išsaugotas JPG pavertė darbą galutiniu vaizdu, kuriame atskirų sluoksnių redaguoti nebegalima. Šis skirtumas svarbus tęsiant užsakymą: peržiūrai tinkamas failas neatstoja projekto, kuriame vėliau galima pakeisti tekstą, kaukę ar vieną vaizdo elementą.

Kliūčių pasitaikė ir iki išsaugojimo. Programa bandytojo kompiuteryje neatvėrė HEIC nuotraukos, todėl ją teko konvertuoti į JPG kitu įrankiu; kai kuriuos žymėjimo veiksmus reikėjo kartoti. Dabartiniame programos apraše HEIC jau nurodomas kaip atveriamas formatas oficialiuose diegimo rinkiniuose. Tai gali būti susiję su versija ar diegimo būdu, todėl ankstesnio bandymo rezultato negalima taikyti kiekvienam dabartiniam dieginiui.

„FilmCraft“ bandytojas sukūrė naują projektą, importavo medžiagą ir sudėjo klipus į seką. Jis galėjo naudoti kirpimo įrankį, bet negalėjo patrumpinti klipo tempdamas jo kraštą; paleidus naudotus klipus, garsas virto triukšmu. Aprašytas konkrečių klipų atkūrimas, ne visų garso formatų patikrinimas. Vis dėlto žmogui, kuris turi tęsti montažą, patikimas garso atkūrimas ir įprasti sekos taisymo veiksmai yra būtina darbo eigos dalis.

Ką reiškia pažadas išsaugoti PSD

„PhotoCraft“ kūrėjai nurodo, kad programa atveria, redaguoja ir išsaugo sluoksniuotus PSD bei PSB dokumentus; ji taip pat turi savąjį projekto formatą. Tai konkretus funkcijos pažadas, tačiau jis nepaaiškina, kodėl bandytojas savo aplinkoje galėjo išsaugoti tik JPG. Programa kūrėjų pačių apibūdinama kaip ankstyvosios alfa stadijos produktas, dar netinkamas visam kasdieniam profesionaliam darbui. Toks statusas padeda suprasti, kodėl esanti funkcija ir jos patikimas veikimas skirtinguose kompiuteriuose gali nesutapti.

Išsaugojimo klausimas platesnis už failo plėtinį. Atvėrus išsaugotą projektą turi išlikti jo struktūra: atskiri sluoksniai, redaguojamas tekstas, kaukės ir kiti elementai, kuriuos kūrėjas ketina keisti. JPG gali puikiai tikti galutiniam vaizdui perduoti, bet jis nesuteikia to paties tęstinumo. Net sėkmingas PSD eksportas dar nebūtinai reikštų, kad kiekvienas sudėtingas „Photoshop“ efektas kitame įrankyje atsidarys ir veiks taip pat.

Viešas kodas suteikia galimybę nagrinėti programos veikimą ir taisyti klaidas, bet pats savaime nėra visų failų formatų ar dieginių patikimumo garantija. Panašiai ir mažas diegimo failas nusako atsisiuntimo apimtį, o ne funkcijų pilnumą. Aprašytame bandyme nedidelės „PhotoCraft“ ir „FilmCraft“ programos tame pačiame senesniame kompiuteryje veikė lėčiau už palygintas „Adobe“ programas. Dėl to darbo perkėlimo vertę lemia ne vien kaina ar programos dydis, o gebėjimas atverti, išsaugoti ir vėl tęsti konkretų projektą.

Kaip bandyti nepatikint programai vienintelės darbo kopijos

Norint įvertinti kurią nors iš šių programų savo darbui, pakanka trumpo bandymo su projekto kopija. Pirmiausia verta atverti įprastą failą ir pažiūrėti, ar matomas ne vien galutinis vaizdas, bet ir redaguojami jo elementai. Tada pakeisti vieną jų, išsaugoti darbiniu formatu, užverti programą ir tą patį failą atverti iš naujo. Tai patikrina darbo tęstinumą, kurio neparodo vien eksportas į JPG, PDF ar galutinį vaizdo įrašą.

Bandymui svarbūs būtent kasdien naudojami šaltiniai – pavyzdžiui, HEIC nuotraukos arba klipai su įprastu garso takeliu. Bandytojo patirtis rodo, kad importas ir atkūrimas gali sutrikti dar prieš pasiekiant išsaugojimo veiksmą. Originalus projektas turėtų likti atskirai, kol išsaugota kopija iš tiesų vėl atsidaro su tais elementais, kuriuos reikės redaguoti. Tai nėra teiginys, kad programos gadina failus; tai tiesiog būdas neprarasti vienintelės tęsiamo darbo versijos.

Taip pat skaitykite:

Dalintis:

Susiję straipsniai

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Gaukite naujausias Web3, DI ir kriptovaliutų naujienas tiesiai į savo el. pašto dėžutę.

0